Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ar pagalvojame apie ūkių ateitį?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Organinės medžiagos dirvožemyje užtikrina stabilumą augalininkystės ūkiuose.
Organinės medžiagos dirvožemyje užtikrina stabilumą augalininkystės ūkiuose.
Printer Friendly, PDF & Email

Dar kartą grįžti prie augalinių liekanų temos paskatino pokalbis su ūkininku dovanojančiu“ šiaudus. Sako: „Parduočiau po 7 Eur už ruloną“. Tai reiškia po 28 – 30 Eur/t. Priminsime, kad maisto medžiagų vertė šiauduose apie 120 – 130 Eur/t.

Ko netenkame? Organinių medžiagų, be kurių dirvožemis tik smėlis. Organinės medžiagos dirvožemyje užtikrina stabilumą augalininkystės ūkiuose. Nuo organinių medžiagų kiekio priklauso dirvožemio struktūra, vandens imlumas, pH, mikroorganizmų aktyvumas, vandens filtracija ir t.t. Organinių medžiagų paėmimas iš dirvožemio reiškia ne ką kitą, o dirvožemio degradaciją.

Sušlapę sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiai džiūdami pradeda trūkinėti, susidaro pluta, o plutos skatina eroziją. Smėlingi dirvožemiai praranda vientisumą ir atskiras daleles nuneša vėjas ar vanduo.

Dirvožemio organinė medžiaga labai svarbi visuose dirvodariniuose procesuose. Kaip papildyti organinių medžiagų atsargas?

Augalinės liekanos paveiktos mikroorganizmų – pagrindinis šaltinis. Gamtoje išskiriamos dvi veiksnių grupės turinčios įtakos organinių medžiagų kiekiui: meteorologinės sąlygos, augmenija, žmonių veikla (žemės naudojimas, auginamų augalų kaita, degradacijos valdymas). Kodėl nesuprantame, kad augalinės liekanos turi didžiausią įtaką organinių medžiagų kaupimuisi dirvožemyje? Intensyviai dirbant žemę, dirvos paviršius greitai džiūsta. Suskaidžius dirvožemio užpildus, kuriuos jungia huminės medžiagos organiniai junginiai paleidžiami į atmosferą.

Nepapildžius dirvožemio organinėmis medžiagomis, degradacija spartėja, o dirvožemis praranda tvarumą. Organinių medžiagų praradimas kasmet skiriasi, priklausomai nuo auginamų augalų, dirvožemio būklės bei meteorologinių sąlygų. Tiriant dirvožemį nustatoma, kad netrikdomose buveinėse organinių medžiagų kiekis 30 – 60 proc. didesnis nei intensyviai dirbamose. Žemdirbius gali suklaidinti nuolat didėjantis auginamų augalų derlingumas, tačiau tai nereiškia, kad organinių medžiagų ir azoto balansas dirvožemyje patenkinamas.

Daugiau kaip 40 proc. dirvožemių Europoje yra mažai arba labai mažai organinės anglies (0 – 2 proc.). Mažai organinės anglies turinčių dirvožemių galima rasti visur, daugiau kaip 50 proc. ES dirvožemio organinės anglies atsargų yra durpėse. Dirvožemio organinė anglis - pagrindinė dirvožemio organinių medžiagų dedamoji ir nepaprastai svarbi dirvodariniuose procesuose.

Norint išsaugoti dirvožemius ir suvaldyti dramatiškus organinės anglies pokyčius, reikalinga ilgalaikė žemės naudojimo strategija.

Pirmiausiai žemdirbiai turi suprasti, kad žemės ūkio veikloje svarbiausia – sveikas dirvožemis. Sveikas dirvožemis mažina aplinkos veiksnių poveikį augalams, mažiau prarandama maisto medžiagų, daugėja dienų skaičius, kai galima racionaliai dirbti žemę, toks dirvožemis būna geros struktūros ir geba išsaugoti drėgmę vyraujant sausrai bei pasižymi geru drenažu vyraujant lietingiems orams. Sveikas dirvožemis dažnai vertinamas pagal fizines, chemines bei biologines savybes. Tačiau pasigendama biologinių indikatorių naudojimo vertinant dirvožemius.

Dažnai girdime Vokietijos, Prancūzijos ir kitų aukštos žemdirbystės kultūros šalių ūkininkus kalbant apie sliekus dirvožemyje. Kai kurie ūkininkai sako, kad jei kvadratiniame metre randa 300 sliekų, tai dirvožemis jau neblogas, o Prancūzijos ūkininkai sako, kad sveikame dirvožemyje turi būti apie 600 sliekų/m2. Sliekai – vieni iš dirvožemio būklės bioindikatorių. Kiek randame sliekų savo dirvose? 

Turime suprasti, kad augalai yra pirminis biomasės šaltinis, o dirvožemio mikroorganizmai – pagrindiniai negyvų organinių medžiagų, augalinių liekanų, šaknų eksudatų skaidytojai. Kitos organizmų grupės minta bakterijomis, grybeliais, augalų šaknimis, gyvūnais ir t.t. Jų tarpusavio sąveika ir biologinis aktyvumas skatina anglies ir maisto medžiagų ciklus dirvožemyje ir galiausiai nulemia jo funkciją.

Organinių medžiagų dinamikai dirvožemyje įtakos turi: augalinių liekanų kokybė, dirvožemio biota, o ypač dirvožemio mikroorganizmai, fizinė dirvožemio apsauga, mikroorganizmų sąveika su dirvožemiu bei organinių medžiagų prigimtis.

Primename žemdirbiams, kad augalinės liekanos – ne tik organinių medžiagų šaltinis, bet ir ūkių ateitis. 

Facebook komentarai

T Hegvita agro