Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar ne anksti kalbėti apie pavasario sausrą?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Praėjusių metų balandžio pirmoje pusėje tarp ūkininkų pasigirdo kalbų apie gresiančią pavasario sausrą. Tuomet net iki gegužės vidurio ar pabaigos kai kuriuose Lietuvos regionuose žemė lietaus nesulaukė. Ir kai artėjant vasarai miškininkai skelbė sausros ir didelių gaisrų pavojų, žemdirbiams bei daržovių augintojams teko tik susitaikyti su liūdnomis pasekmėmis. Šiemet balandis jau artėja link pabaigos, tačiau panašu, jog situacija kartojasi...

Sausros nėra. Kol kas...

Sėja eina į pabaigą. Deja, sėkmingą šio žemdirbystės etapo įveikimą temdo niūrios nuotaikos dėl sausros šešėlio. Nors greičiausiai apie tai kalbėti dar per anksti. Būtent taip tikina ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas.

„Tikrai dar nebuvo tokių sąlygų, kad būtų galima kalbėti apie sausrą“, – patikino specialistas ir pridūrė, jog nė vienas Lietuvos regionas nesusiduria su šiuo reiškiniu.

Pasak jo, kad ir iš kurios pusės šiuo metu būtų kalbama apie sausrą, tai yra, apie ilgiau besitęsiantį laikotarpį be kritulių ar žemės ūkio reiškinį, jos konstatuoti tikrai dar negalima. „Nėra susidaręs drėgmės trūkumas, kuris leistų apie tai kalbėti“, – pabrėžė dr. D. Valiukas. Visgi reikėtų pridėti žodelį kol kas.

„Bent keletą savaičių, mėnesis be kritulių, galbūt jau galėtų sudaryti sąlygas sausrai“, – pažymėjo specialistas.

Neramių minčių yra. Jau...

Susisiekus su Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininku Jonu Talmantu paaiškėjo, kad žemdirbiai pavojaus varpais dar neskambina. Tiesa, kiek daugiau jis galėjo kalbėti apie situaciją vidurio Lietuvoje.

„Jau geras mėnesis iškrenta vos 2–3 mm lietaus. O tai leidžia susidaryti tik rasai. Žvelgiant į gilesnius sluoksnius – 2–3 cm gylyje drėgmė dar matosi“, – pastebėjimais dalijosi J. Talmantas.

Visgi jis išskyrė, kad neramių minčių dėl galimos sausros jau yra. „Grioviai praktiškai jau tušti. Dar prieš mėnesį teko stebėti žiotis – iš jų vanduo praktiškai neteka. Taigi, drėgmės nėra per daug. Todėl jeigu dar ilgiau užsitęs lietaus stygius, pavasarinių kultūrų dygimas pasunkės“, – konstatavo LŪS pirmininkas.

Tiesa, ūkininkų atstovas pasidžiaugė, kad žiemkenčiai dera gerai. „Žieminės kultūros kol kas dar nerodo drėgmės stygiaus. Žinoma, šiltas lietutis viršutiniam sluoksniui būtų labai gerai. Bet yra, kaip yra.“

Ką žemės ūkiui reikštų pavasarinė sausra?

„Kone kiekvienas ūkis apie 30 proc. savo žemių palieka vasarinėms kultūroms – daugelis augina kukurūzus, avižas, salyklinius miežius, cukrinius runkelius. Ir būtent jos daugiausiai nuo pavasarinės sausros nukenčia“, – įžvalgomis dalijosi J. Talmantas.

Savaime suprantama, kad vertinant viso ūkio pelną tai atsilieptų. Pavasarinė sausra pakenktų vasarojaus derliui ir, galiausiai, tai neišvengiamai turėtų įtakos finansinėms ūkio pasekmėms. Bet potenciali grėsmė slypi ne tik čia.

„Jeigu pavasarinė sausra užsitęstų dar ilgiau, iki kol prasideda ankstyvų žieminių kultūrų krūmijimosi etapas, trūkstant drėgmės, derlius gali mažėti ir čia“ – teigė LŪS pirmininkas.

Tokiu atveju nieko nebereikštų ir praėjusi šilta žiema, kuria kai kurie ūkininkai paskubėjo džiaugtis. „Daug kas kalbėjo, kad žiema gera, laukia fantastiniai derliai. Fantastiniai derliai būna tada, kai grįžta sąskaitos su apmokėjimu, suskaičiuoji ir matai, buvo gerai ar ne. O šiaip, visa kita yra tik būrimas iš kavos tirščių“ – mintis dėstė J. Talmantas ir pridūrė. – Gamta viską pareguliuoja taip, kaip jai reikia, o ne kaip norisi žmogui.“

Facebook komentarai