Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

Ar naujos ekologinio ūkininkavimo taisyklės "užminavo" žemdirbių laukus?

Autorius: Mikas JUOZAPAITIS
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvą vadiname stebuklų šalimi. Prie to gali prisidėti dar vienas paradoksas. Jis greičiausiai susidarys ekologinės gamybos srityje. Pagal ankstesnes ekologinio ūkininkavimo taisykles augaluose negalėjo būti nė vienos glifosato molekulės, jos aptikti neturėjo teisės tyrimą atliekančios laboratorijos įranga. Tai buvo išskirtinė padėtis visoje ES, nes kitose šalyse nustatyta 0,01 mg/kg užterštumo riba. Dėl to Lietuvos žemės ūkio produktų gamintojai patirdavo begales praradimų.

Birželio mėnesį žemės ūkio ministras Giedrius Surplys patvirtino naujas Ekologinio žemės ūkio taisykles, jose ribinė neleistinų ekologinėje gamyboje naudoti medžiagų koncentracija nustatyta jau kaip ES. Tačiau yra vienas „bet“ – taisyklėse numatyta 50 proc. paklaida, kuri realų leidžiamą užterštumą padidina iki 0,02 mg/kg, o jau tada gali kilti itin didelių nemalonumų šia produkcija užsienio šalyse prekiaujančioms mūsų įmonėms.

„Agroeta“ pakalbino įvairias su šia problema susijusias šalis, o išvadas tegul daro skaitytojai.

„Ekoagros“: dabartiniai teismai – ne dėl pasikeitusių taisyklių

Viešosios įstaigos „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio pasiteiravome, kaip nauja tvarka įtakos jų tarnybos darbą.

„Pesticidų ekologiniame lauke gali atsirasti ir ne dėl ūkininko kaltės, o dėl šoninės taršos ir panašiai. Jei 0,01 mg/kg riba neviršyta, viskas tvarkoje. Tačiau viršijus nustatytą normą žiūrima, iš kur tarša atsirado. Jei tai ne dėl ūkininko kaltės, niekas jo ir nekaltina, sankcijų laukams netaiko. Tik dabar pradėjome pagal naujas taisykles darbuotis, bet daugeliu atvejų pažeidimai yra atmetami, nes nesiekia nustatytos ribos. Prie kiekvieno ribą viršijančio atvejo darbo bus daugiau, bet tokių atvejų bus mažiau. Aišku, kad keisis darbo pobūdis. Viršijus normą bus kreipiamasi į Valstybinę augalininkystės tarnybą, ji atliks kaimyninių ūkių patikrą. Procedūra pakankamai ilga. Jei bus viršyta 0,01 taršos vertė, nepaisant to, ar tarša atėjo iš kaimyno, ar iš paties ūkininko, toks produktas kaip ekologinis realizuoti neleidžiamas“, – sakė T. Demikis.

Paklaustas apie teismus, kai į užsienį „ekologišką“ produkciją išgabenę vežėjai patenka į savotiškas pinkles, nes, pasirodo, viršijama užterštumo riba, T. Demikis patikino, kad naujosios taisyklės dar nebūtų spėjusios sukurti tokių precedentų.

„Tų teismų yra nuolat, tačiau kol kas jie vyksta dėl ankstesnių taisyklių. Naujųjų taisyklių taikymas prasidės atėjus rudeniui, kai bus perkamas naujas derlius. Paprastai tik žiemą grįžta signalai apie nustatytą taršą“, – patikino „Ekoagros“ kokybės vadovas.

Ūkininkai: gyvenome nuolatinėje baimėje

„Ilgą laiką pas mus buvo galvojama, kad gamtoje gali egzistuoti absoliutus nulis, kad galima išauginti visiškai neužterštą produktą. Tačiau gamtoje absoliutaus nulio nėra. Jei per lietus pakyla vanduo, o kaimynas naudojo chemiją, ji gali atitekėti ir į ekologinius laukus. Arba vėjuotą dieną purkšdamas savo lauką kaimynas neapsižiūrės, ir vėjas dalį chemikalo nuneš ant ekologinių augalų. „Ekoagros“ paima tyrimą, randa trečią skaičių po kablelio ir baudžia ūkininką už piktybinę veiklą. Tai buvo visiška nesąmonė. Naujosios taisyklės leidžia, kad glifosatų gali būti 0,01 mg/kg produkto. Jei šią ribą viršija, „Ekoagros“ atlieka tyrimus ir žiūri, ar tai dėl piktybiškos veiklos, ar pašalinių veiksnių. Šiaip ar taip, ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams dabar nereikės baimintis, kad net viena rasta pesticido molekulė gali niekais paversti jų triūsą, visus tavo turimus 300 ha padarant neekologiškais“, – „Agroetai“ pasakojo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos tarybos pirmininkas Saulius Daniulis.

Pirmininkas pateikė pavyzdį, kaip panašūs dalykai tvarkomi Vokietijoje.

„Kaip viskas vyksta Vokietijoje? Atliekamas tyrimas, jei nustatoma, kad tai ne ūkininko kaltė, ūkininkas ir toliau ūkininkauja. Bet jei paaiškėja, kad tai dėl ūkininko veikos, kad jis pats nupurškė, tada tyrimo medžiaga perduodama į policiją, ir tai traktuojama kaip sukčiavimas“, – sakė S. Daniulis.

Supirkėjai: važiuojame aklai

UAB „Agrolitpa“ direktorius Žygimantas Kliučininkas į šią problemą žiūri kiek kitaip. Jis atkreipė dėmesį į naujųjų taisyklių leidžiamą užterštumo paklaidą ir mano, kad tai gali pridaryti rimtų rūpesčių tiems, kas produkciją parduoda kitose ES šalyse.

„Kad ta norma padidėjo iki vienos šimtosios, yra tobulas variantas. Blogas variantas yra tai, kad ji vertinama su paklaida. Ta paklaida – 50 proc. Tarkime, ūkininko produkcijoje randama 0,02 mg/kg glifosatų, tačiau pritaikius leidžiamą paklaidą rodiklis sumažinamas perpus, t. y. iki 0,01. Pagal mus tai jau leidžiamose ribose. Išvežus tokį produktą į užsienį, tai, kas pas mus buvo leidžiama, ten tampa nebe ekologija ir dėl to galima susidurti su rimtomis problemomis. Todėl būtų teisingiausia, kad nebūtų jokios paklaidos – viršijai 0,01 ribą, ir baigta, kaip kirviu nukirsta“, – sakė Ž. Kliučininkas.

Paklaustas, ar dėl ankstesnės tvarkos verslininkai susidurdavo su problemomis, patirdavo nuostolių, bendrovės direktorius sakė, kad visko būta.

„Nulinė norma buvo neprotingas variantas, nes ES priima iki 0,01 ribos. Ne kiekvienas ūkininkas savo produkciją tiria laboratorijoje, tai kainuoja pinigus. Taigi ūkis ekologinis, mes perkame kaip ekologišką produkciją, o užsienyje nustato per didelį užterštumą. Iš dalies tiesa, kad važiuojame aklai. Aišku, rizikingiausiems produktams tyrimus pasidarome patys. Prieš pirkdami sandėliuojame kiekvienos mašinos produkciją, kol gausime atsakymą iš laboratorijos, ir tada vežame. Bet įsivaizduokime, grikių pavyzdį paėmėme iš vieno kampo, laboratorija gali nieko ir nerasti, o kitame bus. Niekas mūsų ir neįpareigoja ištirti kiekvieną grūdą, tačiau jei randa taršą, atsiimti pinigus iš kaltininko ne visada pavyksta“, – pripažino Ž. Kliučininkas.

Pagal naują tvarką tyrimų kažin ar bus daugiau, vadinasi, supirkėjai ir toliau rizikuos.

Ministerija: negalima klaidinti vartotojų

Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus patarėjos Nedos Jakubauskienės pasiteiravome, nuo ko priklauso sprendimas atlikti produkcijos tyrimą.

„Pagal taisykles imama 5 proc. mėginių ir visada pagal riziką. Gal mato traktoriaus vėžes, gal lauko pakraščiai pageltę, gal yra neaiškumų aplink stulpą. Jei ūkininkas mano, kad pats neteršia, bet nežino, iš kur tai atsirado, jis per dvi savaites po laboratorijos išvadų turi kreiptis į „Ekoagros“ ir įrodinėti šoninę taršą“, – sakė ministerijos darbuotoja.

Kaip yra tais atvejais, kai tarša viršija leistinas ribas, tačiau paaiškėja, kad kaltas ne ūkininkas, o kažkokie pašaliniai veiksniai? Ar ūkininko produkcija pripažįstama ekologiška?

„Manau, kad toks pripažinimas klaidintų vartotojus. Jei vartotojas ras neleistiną medžiagą, pagal atsekamumo principą bus žiūrima, iš kur ta kilmė. Toks produktas neturėtų būti ekologiškas. Nors, pavyzdžiui, švedai gal ir manytų, kad jei tai atsitiko ne dėl ūkininko kaltės, pripažintų kaip ir ekologiniu produktu. Tačiau realiai jei yra tarša, tas produktas jau nebe ekologiškas“, – paaiškino patarėja N. Jakubauskienė.

Sudėliojus visas mintis į viena, aiškėja, kad Lietuvoje nuo vieno kraštutinumo, kai ekologiškoje produkcijoje nebuvo leidžiamas net glifosatų pėdsakas, pereinama prie kito – reali tarša gali net du kartus viršyti ES normas, tačiau formaliai viskas tvarkoje, Lietuvoje šią produkciją galima pardavinėti ir vartoti.

Facebook komentarai

T Hegvita agro