Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Ar Lietuvos kaimams gresia išnykimas?

Autorius: Giedrė VILKYTĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Praėjusiais metais iš kaimo į miestą išvyko kiek daugiau nei 24 tūkst. gyventojų, skelbia oficiali statistika. Lyg to būtų negana, iš naujo reikėtų nubraižyti ir Lietuvos žemėlapį, nes jame neliko per 30 gyvenviečių. Ar šie skaičiai byloja apie neišvengiamą kaimų išnykimą? Kas tuomet laukia žemės ūkio?

Urbanizacijos procesas

„Problema yra ne tai, kad žmonės išvažiuoja iš kaimų, bet tai, jog niekas neatvažiuoja“ – sako Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika.

Ir, greičiausiai, galima su tuo drąsiai sutikti. Nors ta pati 2018 m. vidaus migracijos statistika glumina – ji byloja, kad iš miesto į kaimą išvyko per 28 tūkst. gyventojų. Ar iš tiesų Lietuvos kaimai... plečiasi? Vis tik situacija yra kiek kitokia.  

Žvilgtelėjus į vidaus ir tarptautinės migracijos duomenis pagal apskritis bei savivaldybes tampa aišku, jog, be augančios gyventojų koncentracijos didmiesčiuose, gana sparčiai auga ir jų rajonai. Pavyzdžiui, į Vilniaus rajono savivaldybę atvyko 5860, išvyko – 3864 gyventojai, į Kauno rajono atvyko 6246, išvyko – 4004.

Tai reiškia, kad dalis miestiečių tiesiog išsikrausto į priemiesčius, kurie oficialiai turi kaimo statusą. Tuo tarpu didžioji dalis regioninių savivaldybių nuosekliai gyventojų išlydi daugiau, negu pasitinka. Tą liudija ir dr. D. Burneika. „Lietuvoje vyksta urbanizacija. Tiksliau – metropolizacija, kai žmonių skaičius auga didžiuosiuose miestuose. Kažkada ji pasibaigs ir prasidės grįžtamieji procesai. Bet tikrai ne artimiausiu metu, nes Lietuvoje dar nesibaigė urbanizacija“, – teigė jis.

Kam reikalinga kaimo plėtros programa?

Statistika perša mintį, kad kaimai Lietuvoje mažėja ir net nyksta. Su tuo sutinka ir dr. D. Burneika. Jis išskiria, kad ateities prognozė šiuo atveju yra aiški. Tačiau tuo pačiu priduria, kad tai yra natūralus procesas, vykstantis ne tik Lietuvoje.

„Kaimas ilgą laiką buvo žemdirbių gyvenvietė. Kadangi žemės ūkio darbų mažėja, nes keičiasi technologijos, gamybos metodai, priemonės, neišvengiamai mažėja ir kaimas. Jeigu jame nepradedama vykdyti kažkokia kita funkcija, pvz., nevystoma rekreacinė ar kitokia veikla, tai kaimas natūraliai nyksta“, – sako specialistas.

Tad ar ne paradoksalu, jog nuo 2014 m. mūsų šalyje vyksta ES finansuojama kaimo plėtros programa? „Ir taip, ir ne“, – atsako Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas.

Kaip vieną pagrindinių jos tikslų, dr. D. Burneika nurodo siekį gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Jį įgyvendinti galima tiek gražinant aplinką, tiek kuriant naujas darbo vietas. Dosniai skiriamos lėšos turėtų kelti mažų gyvenviečių patrauklumą ir tuo pačiu užtikrinti, kad jose apsistojusieji turės kur save realizuoti. Vis tik specialistas pažymi, kad, nors vykdoma programa ir gali kiek sulėtinti vykstantį kaimų nykimo procesą, bendros tendencijos ji nepakeis.

Žemės ūkio ateitis

Ar galima teigti, kad kaimų mažėjimas ir nykimas galiausiai neigiamai atsilieps žemės ūkiui? „Tokie scenarijai yra įmanomi. Žemės ūkis yra tam tikros teritorijos, išteklių panaudojimas, kuriam reikia šiek tiek darbo jėgos. Jeigu žmonių išvažiuotų daugiau, negu reikia, nors paprastai išvyksta tik perteklius, tam tikri regionai, vietos, bet tai greičiau bus išimtys, gali ištuštėti tiek, kad nebus kam dirbti žemės“, – sako dr. D. Burneika.

Lyginant su sovietmečiu, kai kolūkiuose dirbdavo apie 100 žmonių, dabartiniam vidutiniam ūkiui užtenka 3-4 darbininkų. Akivaizdu, kad norint palaikyti žemės ūkį didelių žmogiškųjų išteklių nereikia, kaip, galbūt, buvo bandoma įdiegti anksčiau.

„Įprastai žemės ūkyje dirba 2-5 proc. populiacijos, Lietuvoje dirbo – penktadalis“, – teigia Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas ir tęsia, kad, žvelgiant iš darbo jėgos išnaudojimo perspektyvos, tai nebuvo efektyvu. Todėl belieka tikėtis, kad kaimų mažėjimo procesas atsijos tuos, kurie išties mato save žemės ūkyje, ir tuos, kurie gali save realizuoti kitur, o absoliučiai visos nedidelės gyvenvietės neišnyks iš žemėlapio.

Facebook komentarai

T Hegvita agro