Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar laboratorijoje išauginta mėsa gali būti maistingesnė už tradiciškai išaugintos vištos ar jaučio mėsą?

Autorius: Ana TREŠČINA
Laboratoriškai išauginta mėsa.
Laboratoriškai išauginta mėsa.
Printer Friendly, PDF & Email

Nors Europos Sąjunga prognozuoja, kad mėsos vartojimas per 10 metų turėtų sumažėti 1 kg vienam gyventojui per metus, vos tik atšyla orai ir prasideda lauko kepsnių sezonas, daugeliui tenka prisipažinti, kad be mėsos gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas.

Lietuvoje mėsos suvartojama 94 kg/vienam gyventojui per metus – tai trečdaliu daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.

Daugelis supranta, kad norint valgyti mažiau mėsos, reikia valgyti daugiau augalinio maisto, tačiau ekspertai linkę vadinti tokias vizijas nerealistinėmis. Mėsa yra vertingų ir sveikatai reikalingų baltymų, geležies, B grupės vitaminų šaltinis.

Štai kodėl pastaruoju metu vis dažniau šnekama apie laboratorijoje kultivuotą mėsą. Šis maisto produktas gaminamas gyvūnines kamienines ląsteles auginant maitinamojoje terpėje, kol jos ima daugintis ir suformuoja gyvus, skerdienai identiškus audinius. Tai – produktas, kurį galima naudoti maisto gamybai iškart, aplenkiant visą ilgą maisto gamybos grandinę, kuri prasideda gyvūno auginimu, maitinimu ir galiausiai – užmušimu. Be to, gyvulininkystė smarkiai didina šiltnamio efektą. 

Tvarumo ekspertams laboratorijoje kultivuota mėsa atrodo esanti pakankamai geras kompromisas tarp noro ir poreikio valgyti mėsą bei ekologijos.

Žinoma, kol kas jos dar negalima nusipirkti, taip pat nėra iki galo reglamentuota tokio produkto gamyba, bet maisto technologijų kompanijos jau laukia žalios šviesos veiklai pradėti.

Manoma, kad Europos Sąjungos rinką laboratorijoje kultivuota mėsa gali pasiekti gana greitai – 2022 metų pradžioje. Nemažai startuolių, tokių kaip Olandijos „Meatable“, jau pradėjo investuoti į naująją technologiją. Šią vasarą jie turėtų pagaminti pirmąjį kiaulienos prototipą.

Laboratorijos sąlygomis mėsa pagaminama nedarant žalos gyvūnams – kamienines ląsteles galima surinkti atlikus biopsiją. Maitinamoji kamieninių ląstelių terpė gaminama iš gyvūno organizmui identiškų medžiagų – riebalų, baltymų, druskų, augimo faktorių. Nors procesas brangus, bet greitas – nuo ląstelių surinkimo iki galutinio produkto  užtrunka 4-6 savaites.

Entuziastai tikina, kad nors ir skamba gana neįprastai, naujasis mėsos gamybos procesas gana panašus į jogurto, alaus ar kitų fermentuotų produktų.

Diskusijų kelia ne tik pats gamybos procesas, bet ir laboratorijoje pagamintos mėsos vertė žmogaus organizmui. Ar dirbtiniu būdu išauginta vištiena maistingumu prilygs žolę skabiusio, laisvai augusio viščiuko? Palyginti kol kas sunku, bet ekspertai mano, kad tai priklausys nuo maitinamosios terpės, kurioje bus auginamos kamieninės ląstelės.

Beje, šiuo aspektu inovatyvioji mėsa gali gerokai pranokti tradicinę, nes maistingųjų medžiagų kiekį ir netgi produkto skonį galima griežtai kontroliuoti, tuo tarpu karvės ar vištos mityba gali priklausyti nuo daugelio sunkiau kontroliuojamų veiksnių, todėl atitinkamai ir galutinis maisto produktas ne visuomet bus vienodo maistingumo.

Facebook komentarai