Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar gelbėdami pasaulį nepražudysim savo valstybės?

Autorius: Aušrys MACIJAUSKAS
Printer Friendly, PDF & Email

„Alio, lietuviai nubuskit!” – reikėtų sušukti perfrazuojant garsųjį britų istoriką Niallą Fergusoną, kuris Davose ragino nubusti europiečius. Užliūliuoti Briuselio užkalbėjimų apie klimato kaitą ir žaliąją Europą mūsų politikai ir valdininkai ryžtingai metėsi į pasaulio gelbėjimo misiją.

Praėjusių metų paskutinę metų dieną Briuseliui Vyriausybė pateikė Lietuvos nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą 2021-2030 metams, o šiomis dienomis karštligiškai bandoma gauti Seimo pritarimą pakeistai nacionalinei klimato kaitos valdymo politikos strategijai. Tokia skuba iš karto kelia įtarimą, ir ne be reikalo.

Pasirodo, kad visų pirma reikėjo gauti pritarimą Seime ir tik po to rengti veiksmų planą. Tačiau pas mus, Lietuvoje, tai įprasta – iš pradžių pastatai namą, o po to eini derinti statybos leidimų. Juk kai darai viską atvirkščiai, tai nereikia ir su niekuo derinti, darai taip, kaip tau patinka. O jau kai padaryta, visus galima pastatyti prieš faktą ir kartoti magiškus žodžius, kad taip reikalavo Briuselis.

Ko gi iš tikro reikalauja Briuselis ir ką Lietuva yra įsipareigojusi? Pagrindinis dokumentas, kuris šiandien brėžia gaires Europos Sąjungos ekonomikos vystymuisi – tai taip vadinamas „Europos žaliasis susitarimas“. Vienas svarbiausių ir artimiausių šio susitarimo užmojų – dar ambicingiau nei iki šiol mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus ir iki 2030 metų sumažinti ŠESD išmetimą 55 proc., lyginant su 1990 metais.

Tikrai rimtas iššūkis Europai! Bet ne Lietuvai. Nes Lietuva šį ambicingą tikslą jau pasiekė 2017 metais. Esame absoliutūs rekordininkai Europoje pagal ŠESD išmetimų mažinimą nuo 1990 metų, mūsų išmetimai sumažėjo 59 procentais ir dabar tesiekia 41 proc. to, kas buvo 1990 metais. Mūsų ŠESD išmetimai, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra kelis kartus mažesni ir keliolika kartų mažesni, palyginus su ne ES šalimis.

Ir tai ne todėl, kad pritaikėme labai modernias technologijas ar investavome milžiniškas sumas į pasaulio gelbėjimą. Tai atsitiko dėl labai paprastos priežasties – mūsų ekonomika, lyginant su ES vidurkiu, yra labai menkai išsivysčiusi, pagal sukuriamą pridėtinę vertę velkamės ES uodegoje, atlyginimai vieni mažiausių, biudžeto perskirstymas menkas, neturime pakankamai lėšų pensijoms, švietimui, sveikatos apsaugai. Ir tik todėl, kad pramonė, transportas, žemės ūkis, energetika yra smarkiai atsilikę. Ir ŠESD išmetimai yra patys mažiausi.

Tačiau politikai tiek Briuselyje, tiek Vilniuje apdairiai mums rodo tik santykinius dydžius, bet vengia kalbėti apie absoliučius. Nes juk nepatogu pasakyti, kad Nyderlanduose ŠESD išmetimai žemės ūkio sektoriuje yra 8 kartus didesni nei Lietuvoje. Po susimažinimo, 2030 metais, Nyderlandų išmetimai žemės ūkyje bus „tik“ 6 kartus didesni nei mūsų! Bet mums bus kur kas sunkiau, nes nėra ką mažinti. Kaip gali sumažinti tai, ko neturi? Na tada išradingieji Briuselio biurokratai, entuziastingai pritariant mūsiškiams, sugalvojo, kad toms valstybėms, kurioms netinka 1990 metai, duosim kitą atskaitos tašką – 2005 metus. Lietuva nuo 2005 metų savo išmetimus didino (nesvarbu, kad praktiškai nuo nulio)!

Taigi gavom naują porą geležinių klumpių – tiek mūsų pramonei, tiek transportui, tiek žemės ūkiui numatomas 9 proc. ŠESD mažinimas (t.y. grįžimas į tą patį nulį). Kažkodėl Lenkijai, kurios ekonomika yra kur kas stipresnė, o ir iškastinio kuro – anglies (nes turi savo) naudojimas žymiai intensyvesnis, nustatyta užduotis mažesnė – tik 7 proc. Estai, kaip visada racionalūs – žemės ūkyje ŠESD išmetimus žada ne mažinti, bet didinti 25 proc., nes numatomas stiprus ūkio augimas, bus intensyviau dirbama žemė, bus daugiau gyvulių. Tokį paaiškinimą jie pateikia ES savajame klimato plane.

Lietuvos žemės ūkis pagal pagaminamą standartinę produkciją yra pačiame rikiuotės gale – 1 ha pagaminame produkcijos vos už 760 eurų. Lenkai – už 1 760 eurų, danai – už 3 850 eurų, olandai – už 12 850 eurų. Ar tikrai įmanoma padidinti mūsų žemės ūkio produktyvumą 2-3 kartus ir tuo pačiu metu mažinti ŠESD emisiją? Ar mūsų vienos strategijos neprieštarauja kitoms?

Pastaraisiais metais, nepaisant visų politikų kalbų ir pastangų, pats perspektyviausias sektorius – gyvulininkystė smarkiai traukiasi, jau neapsirūpiname ne tik kiauliena, bet ir pieno jau nebegaminame pakankamai, tenka importuot iš Latvijos ir Estijos. Ir tai vyksta nepaisant to, kad šis sektorius jau daugiau kaip 10 metų įvardijamas kaip prioritetų prioritetas. O štai klimato plane jam numatoma uždėti baudas, nes planuojama apdėti mokesčiais visas fermas. Nepriklausomai nuo to, kokios technologijos jose bus įdiegtos. Ir tai nestabdys plėtros?

Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto prezidentas Marcelis Fratzscheris mano, kad nuo per daug griežtų taisyklių Europos ekonomika kentės, taps nekonkurencinga. Lietuvos žemės ūkis tai tikrai. Vokietijoje supranta, kad bent kol kas vien tik su žalia energija toli „nenuvažiuosi“ ir, nepaisant partnerių kritikos, toliau intensyviai vysto Nord Stream 2 gamtinių dujų (iškastinio kuro!) projektą su Rusija.

Lietuvos klimato veiksmų plane taip pat tokie dvigubi standartai prasismelkia – planuojama panaikinti mokestines lengvatas visam iškastiniam kurui, bet tik ne gamtinėms suskystintoms dujoms. Bet šia lengvata galės naudotis tik miestų gyventojai ir gyvenantys ten, kur yra vamzdis. Visi kiti bus diskriminuojami. Visai kaip George Orwello romane – po nakties atsiranda vis nauji priesakai: „Visi mokės mokesčius už iškastinį kurą, bet kai kurie nemokės!“

Visi sutaria, kad sustabdyti klimato kaitos viena ES nepajėgs. Jei neįsijungs Kinija, Indija, JAV, visos ES, o ypač Lietuvos, pastangos bus bergždžios. Taip, Europos žaliasis kursas suteikia daug galimybių ir jomis reikia naudotis. Bet nereiktų pamiršti kitų darbų, kuriuos mums reikia padaryti pirmiausiai – užtikrinti padorias pensijas pensininkams, ženkliai padidinti finansavimą švietimui, sveikatos apsaugai ir viešajam sektoriui. Tai padaryti galime tik vienu būdų – augindami savo vis dar silpną ekonomiką. Nes gali taip atsitikti, kad ne mes gelbėsim pasaulį, bet mus reikės gelbėti.

Facebook komentarai