Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar dalijimosi ekonomikos principai gali pakeisti tradicinę kooperaciją?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Pasaulyje populiarėja dalijimosi, kitais žodžiais tariant, bendro naudojimo ekonomika. Tai galima apibūdinti kaip rinką, kur tarp žmonių ar verslo įmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami (-asi) pinigai bei dalijamasi prekėmis ir paslaugomis.

„Mobiliaisiais telefonais teikiamos dalijimosi traktoriais paslaugos yra daug žadanti naujovė, galinti padėti ūkininkams pasiekti reikiamas technologijas ir ūkio galią, kad pagerintų gamybos apimtis ir konkurencingumą“, – sako Josefas Kienzle, FAO žemės ūkio inžinierius.

Dalijimosi ekonomikos pavyzdžiai gali būti pasaulyje gerai žinomos ir populiarios trumapalaikės būsto nuomos bendrovė AirBnB, sutelktinio finansavimo platformos Kickstarter ir Patreon, informacijos mainų centrai StackOverflow ir Wikipedija, muzikos ir filmų žiūrėjimo žiūrėjimo platformos Spotify ir Netflix bei daugelis kitų. 

Lietuvoje taip pat veikia ne viena dalijimosi ekonomikos verslo įmonė. Tai visiems gerai žinomos, transporto paslaugas teikiančios įmonės City bee, mainymosi daiktais ir prekybos turimais drabužiais platforma Vinted, pinigų skolinimosi platforma Paskolų klubas ir kitos.

Kuo grindžiami tokie verslai ir kokia jų nauda? Kodėl žmonės naudojasi šiomis paslaugomis? Ar žemės ūkio versle tai perspektyvu? Tai tik keletas kausimų, kurie kyla besidomint dalijimosi ekonomikos perspektyvumu.

Dalijimosi ekonomika – tai šiandieninės pasaulio ekonomikos transformacijos rezultatas. Ji grindžiama pasitikėjimu. Juk turime labai pasitikėti žmonėmis, išnuomodami savo būstą tuo metu, kai jame nebūname, visiškai nepažįstamiems, dažniausia iš kitos pasaulio šalies atvykusiems žmonėms.

Pasitikime vairuojančiu automobilį žmogumi, kai naudojamės pavėžėjimo paslaugomis.

Tikime žmonių sąžiningumu, kai skoliname ar skolinamės pinigus sutelktinio skolinimosi platformose.

Visais atvejais turime pasitikėti idėja, tuomet įmone, kuri tą idėją realizavo ir pagaliau kitu žmogumi, netgi robotu ar IT sprendimu. Ši ekonomika keičia žmonių psichologiją, kartu keičia ir pasaulį. Dalijimosi verslų sėkmės sąlyga – žmonių gebėjimas ryžtis didžiuliam ir stulbinamam pasitikėjimo šuoliui bei ryžtui įveikti natūralią išankstinę nuostatą, kad nepažįstamieji yra pavojingi. Verslo įmonės, kurios išlaikė pasitikėjimo testą, klesti, didina klientų skaičių, vysto verslus dideliu tempu.

Žemės ūkio verslas nėra išimtis, kuriame negalėtų veikti dalijimosi ekonomikos principai. Žinoma, tai specifinis verslas, labai susijęs su gamtinėmis sąlygomis. Tačiau, dalijimosi ekonomikos principų taikymas žemės ūkio versle galėtų prisidėti prie daugelio problemų sprendimo.

Tai galėtų būti kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų paieškos platformos internete, kurios gali prisidėti prie darbo jėgos trūkumo sumažinimo, ypač sezoninio.  Dalijimosi žemės ūkio technika bei įranga atpigintų žemės ūkio produkcijos gamybos kaštus, elektroninės sutelktinės žemės ūkio produkcijos  pardavimo platformos padėtų padidinti pajamas iš šios produkcijos pardavimo.

Tai tik keletas pavyzdžių dalijimosi ekonomikos taikymui žemės ūkyje. Svarbiausia – pasitikėti vieni kitais ir tai gali tapti kasdienine praktika. Dalijimosi ekonomika sumažina žemės ūkio produkcijos gamybos ir logistikos kaštus ir pakeisti tradicinę kooperacijos formą, kuri Lietuvoje taip ir neišplėtota.

Facebook komentarai

b