Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ar Covid–19 Jonavos r. sirgusios audinės gali užkrėsti žmones? Aiškinsis užsienio specialistai

Autorius: Salomėja PRANAITIENĖ
Iš užkrėsto ūkio Jonavos r. uždrausta išvežti bet kokius gyvūnus, pašarus ar kitus gyvūninės kilmės produktus.
Iš užkrėsto ūkio Jonavos r. uždrausta išvežti bet kokius gyvūnus, pašarus ar kitus gyvūninės kilmės produktus.
Printer Friendly, PDF & Email

Paaiškėjus, kad Jonavos rajone esančiame ūkyje kelioms dešimtims nugaišusių audinių nustatytas Covid–19, Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų nuomone, labiausiai tikėtina, kad žvėreliai koronavirusu užsikrėtė nuo sergančio darbuotojo. Dėl kontaktų su užsikrėtusiuoju buvo izoliuoti penki jo kolegos. Vakar NVSC pranešė, kad šiame ūkyje susirgo dar du žmonės, iš viso jau yra trys susiję COVID–19 ligos atvejai, o jų dar gali daugėti.

Ką toliau daryti, kad pavojingas užkratas iš šio ūkio neišplistų, vakar tarėsi Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, bei  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai. Pasak Maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio, kalbėta, kokios turėtų būti ūkiuose dirbančių asmenų apsaugos priemonės, kokie žmonių testavimai turėtų būti atlikti.

„Buvo pakartotinai paprašyta, kad NVSC mūsų tarnybai teiktų informaciją apie užsikrėtusius ūkių darbuotojus ir tuos žmones, kurie turėjo kontaktų, kad mes galėtume iš karto nustatyti galimus rizikingus ūkius. Mūsų tarnyba kreipėsi dėl galimybės šių ūkių darbuotojus testuoti greitaisiais testais, kad Covid–19 nuo užsikrėtusių asmenų nepatektų audinėms. Tokių ūkių yra daugiau nei 80–imt, darbuotojų juose apie pusantro tūkstančio. O audines prižiūrinčių, gaišinančių ir kitaip kontaktuojančių darbuotojų yra maždaug keli šimtai“, – sakė M. Masiulis.

Labai svarbu žinoti, ar Covid–19 sergančios audinės gali užkrėsti žmones, ar virusas jose mutavęs, kitaip sakant, ar pakitęs. Tokių atvejų, kai žmonės užsikrėtė nuo šių žvėrelių, mutavus koronavirusui, buvo nustatyta Danijoje, kuri dėl to sunaikino visas šalyje laikytas audines.

„Pagal naujausią informaciją bet kokiu atveju pirminis užkratas patenka nuo žmogaus audinėms. Tačiau yra nustatyta atvejų, kai dalis žmonių užsikrėtė ir nuo audinių išskirto viruso. Todėl svarbu pasižiūrėti, ar Jonavos ūkio audinėse rastas virusas nekelia grėsmės žmonių sveikatai. Taip pat kalbėjome, kad būtų galima palyginti virusą, kuris rastas nugaišusiose audinėse su virusu, kuriuo yra užsikrėtę žmonės, ypač dirbantys ūkiuose. Lietuvoje tokių tyrimų negalime atlikti. Buvo nuspręsta surinkti mėginius ir siųsti į kitą šalį, turinčią specialią laboratoriją nustatyti, ar virusai nėra mutavę, tai yra ar nepakito jų genų seka“, – aiškino Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas.

„Tik po šitų tyrimų bus galima pasakyti, ar jis yra pavojingas, ar ne, kas nuo ko užsikrėtė. Pagalbą mums pasiūlė Pasaulio sveikatos organizacija ir jų referentinės laboratorijos“, – žurnalistams sakė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jonavos rajone esantis audinių ūkis priklauso įmonei „Danmink“, pagrindinis jos akcininkas – „Vilkijos ūkis“. Iš užkrėsto ūkio uždrausta išvežti bet kokius gyvūnus, pašarus ar kitus gyvūninės kilmės produktus. Nuspręsta nugaišinti 22 užkrėstuose narvuose laikytų apie 40 audinių, o gyvūnų gaišenas saugiai sunaikinti. Kad virusas neplistų į kitas vietoves, Maisto ir veterinarijos tarnyba kol kas draudžia į ūkį važinėti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonės transportui. Tad gaišenos, kol bus utilizuotos, laikomos specialiame konteineryje ūkyje.

Siekiant išaiškinti viruso plitimą, ligos mastą šiame ūkyje, pagal epidemiologinės grupės parengtą metodiką ne rečiau nei kelis kartus per savaitę bus imami mėginiai bei tiriamos ir ligos požymių neturinčios audinės. Jų „Danmink“ ūkyje laikoma apie 30 tūkst. Griežtesnių priemonių, išskyrus nurodymą šiam ūkiui nugaišinti kelias dešimtis audinių, kurios turėjo ligos požymių arba kontaktavo su užsikrėtusiais žvėreliais, VMVT kol kas netaiko. Tačiau, anot M. Masiulio, esant tokiam dideliam Covid–19 viruso kiekiui tarp Lietuvos žmonių, tikėtina, kad atvejis Jonavos rajono audinių ūkyje nebus paskutinis.

Lietuvos audinių augintojai įpareigoti kiekvieną savaitę pateikti VMVT padaliniams duomenis apie nugaišusias audines, atsižvelgiant į juos sprendžiama dėl tyrimų. Tačiau, jeigu gaišta daugiau žvėrelių, mėginiai imami nedelsiant. Šiuo metu 86 Lietuvos ūkiuose laikoma daugiau kaip 1,6 mln. audinių.

Tarnybos duomenimis, koronavirusu serga JAV, Danijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Graikijos, Nyderlandų, Italijos ūkių audinės. Paskutinis pranešimas apie užsikrėtimą gautas iš Lenkijos, bet dar laukiama galutinio lenkų tarnybų patvirtinimo. Nė viena šalis, išskyrus Daniją, kuri jau sunaikino apie 10 mln. audinių, netaiko tokių drastiškų priemonių. Dabar toks metas, kai šių gyvūnų kailis geriausios kokybės, tad audinių skaičius ūkiuose mažėja, o kailiai keliauja į sandėlius laukti aukcionų.

Facebook komentarai