Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Apskaitos ir finansų sektoriuje – naujų sprendimų poreikis

Autorius: Laima EŽERINSKAITĖ
Printer Friendly, PDF & Email

Lapkričio 19-20 dienomis vykusioje konferencijoje „Apskaita ir finansai: inovatyvūs sprendimai darniai bioekonomikos ir kaimo plėtrai“ nagrinėtos šių dienų aktualijos, susijusios su inovatyviais apskaitos ir audito sprendimais, verslo finansavimu ir finansų valdymu siekiant tvarios bioekonomikos ir kaimo plėtros. Šį renginį iš dalies finansavo Lietuvos kaimo tinklas ir Lietuvos mokslo taryba.

Pristatė tyrimus, diskutavo socialinės ir žaliosios apskaitos klausimais

„Konferencija turi gilias tradicijas – ji rengiama kas antrus metus ir šiemet jau dvyliktoji, organizuojama Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto. Kaskart pasirenkamos vis kitos apskaitos ir finansų aktualijos, atitinkančios laikmetį“, – sakė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Jūratė Savickienė, šio fakulteto docentė.

Šįkart renginys buvo skirtas pristatyti apskaitos ir finansų mokslinių tyrimų idėjas bei rezultatus, aktualius ieškant inovatyvių sprendimų verslo ir viešosiose organizacijose, veikiančiose bioekonomikos sektoriuje ir kaimo vietovėse. Jo metu įžvalgomis dalinosi įvairių sričių profesionalai.

Didelės įmonės pagal ES direktyvą (2014/95/EU) yra įpareigotos nuo 2017 m. rengti nefinansinę ataskaitą ir atskleisti aplinkos, socialinius ir kitus aspektus. Apie tai savo pranešimuose kalbėjo Juan J. García-Machado iš Ispanijos bei VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės Danutė Zinkevičienė ir Erika Besusparienė.

a

D. Zinkevičienė aptarė socialinės apskaitos svarbą. Remiantis atliktu tyrimu matyti, kad  kotiruojamos NASDAQ OMX Vilniaus biržoje įmonės atskleidžia aplinkosaugos klausimus, tačiau mažesnė dalis įmonių teikia informaciją apie socialinę atsakomybę, o darnaus vystymosi principus yra pateikusi tik viena tirta įmonė. Tai rodo, kad verslui socialinės apskaitos sritis vis dar nauja.

E. Besusparienė pristatė žaliosios apskaitos poreikį. Ši apskaita leistų identifikuoti įmonės turtą, įsipareigojimus, pajamas ir su aplinkosauga susijusias sąnaudas. Atliktas tyrimas atskleidė, kad tik dvi maisto sektoriaus įmonės iš penkių, kotiruojamų minėtoje biržoje, pateikia finansinę aplinkosaugos apskaitos informaciją.

„Diskusijų metu mokslininkai sutarė, kad reikia skatinti socialinę ir žaliąją apskaitą vykdyti ne tik didžiąsias įmones, bet ir smulkųjį verslą. Norint tai įgyvendinti pasigendama socialinės ir žaliosios apskaitos reglamentavimo apskaitos standartuose tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu“, – pastebi J. Savickienė.

Konferencijoje taip pat pristatyti tyrimai mokesčių ir subsidijų klausimais. Astrida Miceikienė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė, dalinosi įžvalgomis apie aplinkosaugos mokesčių taikymą ES šalyse ir pastebėjo, kad vis dažniau mokslininkai ir politikai diskutuoja apie trąšų ir pesticidų mokesčių įvedimą. Doktorantė Jevgenija Česnauskė aptarė, kokie mokesčiai galėtų būti taikomi technologijoms (robotų mokesčiai), kalbėta apie galimą surinktų lėšų panaudojimą darbuotojų perkvalifikavimui. Doktorantė Kristina Gesevičienė aptarė žalingą subsidijų poveikį aplinkai.

AUGA group finansų skyriaus vadovas Eimantas Gudonis pasidalino patirtimi, su kokiais iššūkiais susiduria jų verslas siekdamas tinkamai įgyvendinti tarptautinių apskaitos standartų nuostatas ir pateikti investuotojams teisingas finansines ataskaitas.

Technologijos keičia apskaitą ir finansus: kas išliks? 

"Lietuva sparčiai stiprina finansines technologijas, neužleisdama pirmaujančių pozicijų. Pasauliniame FinTech reitinge ji užima 4 – ą vietą pagal šalies patrauklumą Fintech įmonėms ir patenka tarp stipriausių valstybių: JAV, Jungtinės Karalystės ir Singapūro“, – konferencijoje kalbėjo Darius Amilevičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto atstovas.

Jau šiandien informacinės technologijos leidžia nuotoliniu būdu, realiu laiku sekti finansinę įmonės informaciją ir greičiau priimti reikiamus sprendimus. Duomenis į apskaitos programas veda nebe apskaitininkai, o robotai, tobulinamas skaitmeninių dokumentų apdorojimas. Audito ir apskaitos paslaugos plečiasi į tokias naujas sritis kaip įmonių socialinė atsakomybė, aplinkosauginė apskaita, vis paklausesnės tampa finansų konsultavimo paslaugos. Didėja apskaitą tvarkančių įmonių skaičius.

„Fizinius dokumentus išstumia elektroniniai, o parašas paprastu rašikliu tampa akmens amžiaus relikvija. Popierinių dokumentų ateityje neliks, perspektyvoje įmonės apskaita realiu laiku bus susieta su kitomis jos verslo valdymo sistemomis, kurios bendraus tarpusavyje“, – kalbėjo A. Miceikienė. 

Ar ateities darbo rinkoje liks vietos šių dienų apskaitos specialistams, finansininkams, o gal viską tvarkys dirbtinis intelektas (DI) ir robotai? Kokie nauji iššūkiai kils, į ką jau šiandien turi atkreipti dėmesį mokymo įstaigos?

Pasak D. Amilevičiaus, ateities darbo rinkos specifika pasižymės tuo, kad joje pagrindinis  konkurentas bus ne dirbtinis intelektas, bet žmogus, gebantis naudoti DI technologijas.

„Teorijoje ir mokslinės fantastikos filmuose DI veikia ir mąsto pats. Realybėje dirbtiniam intelektui reikalingas kažkas, kas jį suprojektuotų, įdiegtų, prižiūrėtų, vystytų, aptarnautų, valdytų ir stebėtų“, – akcentavo jis.

Nors DI toli pranoko žmones įveikdamas siauro pobūdžio užduotis, kurias galima optimizuoti grindžiant gausiais duomenimis, jis vis dar neturi gebos natūraliai bendrauti su žmonėmis, jam nebūdingas tarpdalykinis mąstymas, jis negali atlikti kūrybinių užduočių ir tokių, kurioms spręsti būtina sudėtinga strategija, tvirtina Kai Fu Lee, garsus DI tyrinėtojas, knygoje „DI supervalstybės“. 

Manoma, kad ateityje apskaitininkai ar finansininkai turės orientuotis ne kaip atlikti techninius  darbus, bet kaip užtikrinti apskaitomos informacijos duomenų kokybę, kurti įmonės vertę ir valdyti rizikas. Bus svarbios ne tik labai geros profesinės, bet ir IT, verslo analitikos, projektų valdymo, užsienio kalbų žinios, taip pat tokios asmeninės savybės kaip komunikabilumas, kritinis mąstymas, pokyčių ir konfliktų valdymas, kūrybiškumas.

Kad reguliavimas netaptų inovacijų stabdžiu

Pasak D. Amilevičiaus, teisinis ES kaupiamų duomenų reguliavimas įsibėgėja tokiais  tempais, kad tai gali trukdyti technologijoms kurti. Konkurencinėje kovoje pranašumą įgyja tie, kas gali dirbti su didesniu gerų, sujungtų duomenų kiekiu, tad kyla grėsmė, kad ES gali atsilikti nuo JAV ir Kinijos, kur duomenų teisinis reguliavimas ne toks griežtas.

Technologijų plėtrą stabdo ir tai, kad trūksta vienodų apskaitos tvarkymo standartų. Apskaitos ir verslo valdymo programas kuriančios UAB „Stekas“ vadovas Kęstutis Vipartas akcentavo, kad ruošiant naująją finansininkų kartą vertėtų atkreipti dėmesį į jau standartizuotus duomenų rinkinius. Būtent dėl tokių rinkinių technologijų kūrėjams lengva dirbti su bankais ar VMI.

Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, išsakė viltį, kad vietoj mokamų apskaitos programų ateityje net ir mažose įmonėse bus naudojamos Atvirojo kodo programos.

Šiais metais konferencija ir jos tematika sulaukė išties didelio dalyvių dėmesio. Konferencijos dalyvių geografija plati – dalyvavo apie 120 dalyvių iš Ispanijos, Italijos, Indijos, Baltarusijos, Estijos, Kazachstano, Lenkijos bei kitų šalių.

a

 

Facebook komentarai

T

VIDEO GALERIJA