Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Aplinkos taršos didėjimas: už pasekmes esame atsakingi visi

Autorius:
Bioekonomikos plėtros medis.
Bioekonomikos plėtros medis.
Printer Friendly, PDF & Email

Nors klimato kaitai ir jo keliamoms problemoms skiriama daug dėmesio, klimato kaitos ir jos švelninimo politika pasaulyje imta formuoti palyginti neseniai. 1997 m. vykusioje trečiojoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijoje buvo priimtas Kioto protokolas, įsigaliojęs 2005 m. vasario 16 d. Jis įpareigojo išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, t. y. per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 m. iki 2012 m. sumažinti šių dujų išmetimą 5,2 proc., lyginant su 1990 m. kiekiu. 2012 m. pabaigoje Kioto protokolo galiojimas buvo pratęstas iki 2020 m. 2015 m. Prancūzijoje vykusioje konferencijoje buvo pasirašytas Paryžiaus susitarimas, įsigaliosiantis 2020 m. ir pakeisiantis galiojantį Kioto protokolą. Siekiant, kad visuotinis atšilimas nepasiektų pavojingo lygio, taip pat – sumažinti klimato kaitos keliamą riziką ir poveikį, pasaulio valstybės susitarė užtikrinti, kad vidutinė temperatūra pasaulyje kiltų mažiau nei 2° C ir dėti pastangas, kad ji nepadidėtų daugiau kaip 1,5° C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra. Svarbu tai, kad tai ne tik visuotinis, bet ir pirmasis istorijoje teisiškai privalomas susitarimas dėl klimato kaitos. Jis įpareigoja išsivysčiusias šalis imtis priemonių pereinant prie mažo anglies dioksido technologijų naudojimo. Besivystančios šalys pagal savo galimybes įsipareigoja aktyviai prisidėti prie atmosferos taršos mažinimo. 

Klimato kaita neigiamai veikia ir ateityje turės įtakos šalies žemės ūkiui, nes šiame sektoriuje gamyba labai priklauso nuo oro ir klimato sąlygų, todėl žemės ūkiui svarbu prie klimato kaitos prisitaikyti. Tai dažnai apsunkina išteklių investicijoms stoka, nepakankamos ūkininkaujančiųjų žinios. Naujoje siūlomoje 2021–2027 m. BŽŪP prisitaikymas prie klimato kaitos iškeltas kaip tikslas, todėl ES šalims, taip pat – ir Lietuvai, siekiant išsaugoti tvarumą, teks daugiau finansuoti žemės ūkio prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Taip pat svarbu paminėti, jog  žmonijai pradėjus intensyviai deginanti iškastinį kurą žemės gelmėse esantys fosiliniai organiniai junginiai (anglis, nafta, iškastinės dujos) per labai trumpą laiką yra verčiami atmosferos CO2. Dėl šio proceso atmosferos CO2 koncentracija jau padidėjo 1,4 karto. Be CO2 dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetami ir dideli kiekiai kitų ŠESD (CH4 ir N2O (azoto ciklo dalys); HFCs, PFCs, SF6, NF3). Nuo pirmosios pramoninės revoliucijos pradžios CH4 kiekis atmosferoje padidėjo 2,5 karto; N2O – 1,16 karto; o dirbtinai sukuriamų HFCs, PFCs SF6 ir NF3 anksčiau atmosferoje apskritai nebuvo (LR Aplinkos ministerijos informacija).

Kaip teigia Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija savo 5-tojoje ataskaitoje, per artimiausius 30 metų temperatūra išaugs dar 0.3 – 0.7 °C. Tokie pokyčiai yra drastiški. 1983 – 2012 metų laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias 30 metų laikotarpis per pastaruosius 1400 metų. Klimato kaitai tokią pačią įtaką daro tiek dabar išmetamos, tiek ir anksčiau į atmosferą išmestos ŠESD emisijos. Mokslininkai paskaičiavo, kad net ir dabar visiškai sustabdžius ŠESD emisijų išmetimus, klimatas dėl iki šiol išmestų ŠESD emisijų šiltėtų dar apie 1000 metų. Tačiau didėjant gyventojų skaičiui, augant gyvenimo lygiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei ir dėl to sparčiai didėjant vartojimui, į planetos atmosferą išmetamų ŠESD kiekis didėja. Kol planetoje bus intensyviai naudojami iškastiniai ištekliai, problemos neišspręsime. Todėl pasaulio didžiosios valstybės keičia savo politiką ir pereina prie bioekonomikos. Tik tvarus vartojimas, žiedinės bioekonomikos principų taikymas padės išgelbėti planetą nuo didėjančių klimato kaitos problemų. Perėjimas prie atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo, inovatyvių biotechnologijų  taikymas, atliekų perdirbimas, beatliekė gamyba ir vartojimo ,,zero waste’’ kultūra - tai tik keletas būdų gyventi atsakingiau,  taikant bioekonomikos principus.

Mokslininkai ir verslininkai atranda vis naujus ir naujus būdus kaip vystyti veiklą ir gyventi tvariau. Pavyzdžiui, Kanados “Ocean Nutrition Canada“ bendrovės darbuotojai dumbliuose atrado mikroorganizmą, iš kurio galima gaminti triacilglicerolio aliejų. Tai biologinio kuro gamybos pagrindas, ir iš jo galima gaminti 60 kartų didesniu kiekiu nei iš kitų pirmiau naudotų dumblių rūšių.Tam tikros dumblių rūšys, anglies dioksidą ir saulės šviesą paversdamos į lipidus (sočiąsias rūgštis) ir aliejus, viename akre gali pagaminti iki 20 kartų daugiau biologinio kuro nei tradiciniai javai. Šis tyrimas – tai tik vienas iš pasaulyje atliekamų tyrimų ieškant naujų kuro gamybos galimybių. Vienaląsčiame mikrodumblyje yra aliejaus, panašaus į augalinį aliejų, kuris jau yra sėkmingai naudojamas kaip biologinis kuras. Šis dumblių aliejus gali tapti ekologiškiausiu sprendimu siekiant sumažinti anglies pėdsaką, kurį kaskart paliekame vairuodami automobilį, pirkdami iš toli atvežtus vaisius ar keliaudami lėktuvu. Priešingai nei anglį išskiriantis iškastinis kuras, mikrodumbliai augdami suvartoja atmosferoje esantį anglies dioksidą (CO2). Todėl dumblių pagrindu pagamintas kuras nedidina išmetamo anglies kiekio.

Ir priešingai nei kitiems biologinio kuro šaltiniams (pavyzdžiui, javams), mikrodumbliams nereikia žemės, anksčiau naudotos maisto produktams auginti. Kanados nacionalinė tyrimų taryba, šios tyrimų srities lyderė, teigia, kad būtų idealu auginti mikrodumblius savivaldybės nuotekų vandenyje, kuriame gausu tokių trąšų kaip amoniakas ir fosfatai. Pramonės išmetamas anglies dioksidas gali tapti anglies šaltiniu. Joks kitas biologinio kuro šaltinis neturi tokių savybių (Šaltinis - Europos aplinkos agentūra).

Tad reziumuojant dalinamės Bioekonomikos plėtros fakulteto bendruomenės sukurtu Bioekonomikos plėtros medžiu, kuris skleidžia žinutę visuomenei, jog aplinkos taršos didėjimas tai svarbiausia sritis bioekonomikai ir už pasekmes esame atsakingi visi.  Tad raginame prisidėti prie šios globalios problemos sprendimo.

Taip pat dalinamės nuoroda, kurią atvėrę galite peržiūrėti, kiek ir kuri šalis teršia:

https://www.climatewatchdata.org/sectors/agriculture#drivers-of-emissions

Autoriai: prof. dr. Astrida Miceikienė, doc. dr. Daiva Makutėnienė, lekt. Vitalija Vanagienė

Facebook komentarai

T Hegvita agro