Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Aplinkos taršos didėjimas: už pasekmes esame atsakingi visi

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Žmonijai pradėjus intensyviai deginanti iškastinį kurą žemės gelmėse esantys fosiliniai organiniai junginiai (anglis, nafta, iškastinės dujos) per labai trumpą laiką yra verčiami atmosferos CO2. Dėl šio proceso atmosferos CO2 koncentracija jau padidėjo 1,4 karto. Be CO2 dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetami ir dideli kiekiai kitų ŠESD (CH4 ir N2O (azoto ciklo dalys); HFCs, PFCs, SF6, NF3). Nuo pirmosios pramoninės revoliucijos pradžios CH4 kiekis atmosferoje padidėjo 2,5 karto; N2O – 1,16 karto; o dirbtinai sukuriamų HFCs, PFCs SF6 ir NF3 anksčiau atmosferoje apskritai nebuvo (LR Aplinkos ministerijos informacija).

Kaip teigia Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija savo penktojoje ataskaitoje, per artimiausius 30 metų temperatūra išaugs dar 0.3 – 0.7 °C. Tokie pokyčiai yra drastiški. 1983 – 2012 metų laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias 30 metų laikotarpis per pastaruosius 1400 metų.

Klimato kaitai tokią pačią įtaką daro tiek dabar išmetamos, tiek ir anksčiau į atmosferą išmestos ŠESD emisijos. Mokslininkai paskaičiavo, kad net ir dabar visiškai sustabdžius ŠESD emisijų išmetimus, klimatas dėl iki šiol išmestų ŠESD emisijų šiltėtų dar apie 1 000 metų. Tačiau didėjant gyventojų skaičiui, augant gyvenimo lygiui ir ilgėjant gyvenimo trukmei ir dėl to sparčiai didėjant vartojimui, į planetos atmosferą išmetamų ŠESD kiekis didėja. Kol planetoje bus intensyviai naudojami iškastiniai ištekliai, problemos neišspręsime. Todėl pasaulio didžiosios valstybės keičia savo politiką ir pereina prie bioekonomikos. Tik tvarus vartojimas, žiedinės bioekonomikos principų taikymas padės išgelbėti planetą nuo didėjančių klimato kaitos problemų. Perėjimas prie atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimo, inovatyvių biotechnologijų taikymas, atliekų perdirbimas, tai tik keletas būdų gyventi atsakingiau taikant bioekonomikos principus.

Mokslininkai ir verslininkai atranda vis naujų būdų kaip gyventi tvariau. Pavyzdžiui, Kanados „Ocean Nutrition Canada“ bendrovės darbuotojai dumbliuose atrado mikroorganizmą, iš kurio galima gaminti triacilglicerolio aliejų. Tai biologinio kuro gamybos pagrindas ir iš jo galima gaminti 60 kartų didesniu kiekiu nei iš kitų pirmiau naudotų dumblių rūšių. Tam tikros dumblių rūšys, anglies dioksidą ir saulės šviesą paversdamos į lipidus (sočiąsias rūgštis) ir aliejus, viename akre gali pagaminti iki 20 kartų daugiau biologinio kuro nei tradiciniai javai. Šis tyrimas – tai tik vienas iš pasaulyje atliekamų tyrimų ieškant naujų kuro gamybos galimybių.

Vienaląsčiame mikrodumblyje yra aliejaus, panašaus į augalinį aliejų, kuris jau yra sėkmingai naudojamas kaip biologinis kuras. Šis dumblių aliejus gali tapti ekologiškiausiu sprendimu siekiant sumažinti anglies pėdsaką, kurį kaskart paliekame vairuodami automobilį, pirkdami iš toli atvežtus vaisius ar keliaudami lėktuvu. Priešingai nei anglį išskiriantis iškastinis kuras, mikrodumbliai augdami suvartoja atmosferoje esantį anglies dioksidą (CO2). Todėl dumblių pagrindu pagamintas kuras nedidina išmetamo anglies kiekio.

Ir priešingai nei kitiems biologinio kuro šaltiniams (pavyzdžiui, javams), mikrodumbliams nereikia žemės, anksčiau naudotos maisto produktams auginti. Kanados nacionalinė tyrimų taryba, šios tyrimų srities lyderė, teigia, kad būtų idealu auginti mikrodumblius savivaldybės nuotekų vandenyje, kuriame gausu tokių trąšų kaip amoniakas ir fosfatai. Pramonės išmetamas anglies dioksidas gali tapti anglies šaltiniu. Joks kitas biologinio kuro šaltinis neturi tokių savybių (šaltinis – Europos aplinkos agentūra).

Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip galime tvariai gyventi. Žemės ūkio verslas taip pat yra atsakingas už tvarų žemės ir jos išteklių naudojimą. Tad tiek maisto produktų vartotojai, tiek gamintojai turime sutarti – laikas sukti politikos vairą Lietuvoje link bioekonomikos. Palikime švarią žemę, vandens telkinius ir orą švarų ateinačioms kartoms.

Ir pabaigai – dalinuosi nuoroda, kurią atvėrę galite pasižiūrėti, kiek ir kuri šalis teršia. Apie tai sužinosite paspaudę šią nuorodą.

Facebook komentarai

T Hegvita agro