Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Antram gyvenimui prikėlė sovietinį gigantą

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
L. Tamošaitis antram gyvenimui prikėlė sovietinį gigantą
L. Tamošaitis antram gyvenimui prikėlė sovietinį gigantą
Printer Friendly, PDF & Email

23 metų ūkininkas Lukas Tamošaitis iš Marijampolės savivaldybės, Valavičių kaimo sugalvojo prikelti naujam gyvenimui dar 2000 metais, iš Panevėžio rajone bankrutavusios bendrovės nupirktą traktorių – sovietinį gigantą – kirovietį.

Šie traktoriai pradėti gaminti prieš 60 metų – išsiskiria galia ir dydžiu. „Traktorių nupirko tėtis – arimo darbams, dabar ūkis pereina prie beariminės žemdirbystės“,– paaiškina jaunasis ūkininkas.

Lukas sakosi, kad nauja technika šiandien nieko jau nenustebinsi. Džiaugiasi prikėlęs, kaip pats sako, „lavoną“. „Užsispyriau ir padariau. Esu suvalkietis“,– šiandien jau didžiuodamasis savo darbo rezultatais kalba Lukas.

Žvelgdamas į tviskantį milžiną, Lukas tikina, kad tai viso labo meilė darbui, pomėgis. Sakosi, nuo mažens traktoriuje sėdėdavo, o parėjęs iš mokyklos ne pamokas pirmiausia puldavo ruošti, o į laukus pas brolį į traktorių skubėdavo. „Myliu techniką. Nuo mažens tai įskiepyta“,– tikina jis.

Vaikinas – savamokslis, jokių specialių mechanikos mokslų nėra baigęs, tačiau tai nesutrukdė jam prikelti antram gyvenimui seną traktorių. „Nuo mažens garaže mačiau kaip dirbo tėtis, brolis, taip ir mokiausi“,– prisipažįsta vaikinas. Ir šįkart traktorių remontuodamas, turėjęs ir pagalbininką – brolis pagelbėjęs įgyvendinti Luko užmojį. Tad dabar ne tik Lukas sėdasi už kiroviečio vairo. „Ūkyje viskuo pasidalijame“,– tarsteli vaikinas.

Traktorius atrodo kaip naujas. Jo remontas kainavęs apie pora tūkstančių eurų.

Rieda sovietinis traktorius Suvalkijos keliais ir laukais, stebindamas aplinkinius, išdrįstančius pasiprašyti iš arčiau apžiūrėti tokią retenybę. Tokio išskirtinio dėmesio nesitikėjo sulaukti jaunasis konstruktorius. „Kas nori, atvažiuoja, pasivėžina. Negaila juk. Kiti fotografuojasi“,– sako jis.

Traktoriui atlikta ir techninė apžiūra 

O juk Lukui tekę viską išardyti ir surinkti iš naujo iki smulkiausios detalės. Kaip pats sako, viską, ką reikėjo pataisė, pakeitė, mat daugelis detalių buvo visiškai susidėvėję, teko ieškoti naujų. Anot jo, gerai bent tas, kad detalių ne problema gauti ir šiandien. „Pasvalyje, Radviliškyje ir Jiezne galima gauti detalių tokiam traktoriui“,– aiškina vaikinas.

Tačiau prisipažįsta, jog lengva nebuvo. „Paskutinis nagas jau baigia ataugti“,– sako Lukas prisipažindamas, kad beremontuodamas gerokai apsidaužęs rankas. „Čia viską rankomis padarai, kompiuterių jungti nereikia kaip šiuolaikiškai technikai, serviso darbuotojai irgi nereikalingi“,– sako ūkininkas.

Mintis suremontuoti tarybinį traktorių jam kilo seniai: kažkada tarnavusį ūkyje, vėliau sugedusį, taip ir paliktą nustumtą pašalyje. „Anksčiau buvo naudojamas, paskui jau nurašytas, paliktas patvoryje, stovėjo, „apaugo samanomis“, verkiant reikėjo kažką daryti,  tad kilo mintis suremontuoti- ne į metalo laužą parduoti“,– sako konstruktorius. Be to, ūkyje prireikė galingo traktoriaus žemei dirbti.

Remontavęs  keturis mėnesius. „Pradėjau gruodį, kai ūkyje mažiau darbų“,– prisipažįsta jis.

Jaunasis ūkininkas giria dabar jau tviskantį senąjį traktorių, nors ūkyje daugybė modernių. Tikina, kad netiesa, kaip žmonės sako, kad užkūrei rusišką traktorių ir pilk kibirą „salerkos“. „Realybėje taip nėra, palyginome su importiniu traktoriumi“,– teigia jaunasis ūkininkas.

Dar žada įrengti ir kondicionierių viduje, taip sakant, patobulinti. „Manevringas, pravažumas geras, žemės neslegia, nors sveria apie 13 tonų 800, 300 arklio galių,minkštai važiuoja – nekeisčiau jo į jokią moderniausią techniką“,– tikina ūkininkas. Tiesa, neslepia, kad kiek rusiškos technikos jie turėję ūkyje, tai tik šis traktorius ir pasiteisina, kita- nelabai. „Į senus laikus negrįšime“,– teigia Lukas.

Jaunasis ūkininkas augina 300 avių. Jie trise – pats Lukas, tėtis ir brolis – valdo per 270 hektarų žemės. Augina javus, cukrinius runkelius. Į užsienius vaikinukas niekad nesidairęs, net tokios minties neturėjęs. „Kam dirbti svetimiems, jei galima dirbti sau“,– sako jis. Neslepia, jei šiandien nuo nulio reiktų pradėti, tai didelis klausimas, ar pradėtų ūkininkauti. „Dabar jau reikia tik dirbti. Tėtis pradėjo nuo 1992 metų ūkininkauti“,– sako Lukas.

Ūkį plėsiąs. „Kai atsiranda laisvas kampas, visada prasipleti“,– tarsteli jis pridurdamas, jog dar jaunas, tad reikia.

Suremontuoto milžino tuoj prireiks rimtiems darbams ūkyje. Suvalkiečiai jau pradeda javapjūtę. „Jis atliks žemės skutimo darbus“,- paaiškina Lukas. Pavasarį – žemės dirbimo darbams labai tiks. Liūtys javus išguldė, anot Luko, javapjūtė bus sunkesnė. „Miežius jau bandysime kulti šiomis dienomis, rapsus už geros savaitės, kviečius- po Oninių“,– sako jaunasis ūkininkas.

O žiemai Lukas jau naujų planų turįs. Kol kas slepia, bet sako, kad kažką darysiąs, ko gero, ir nustebinsiąs. „Ant sofos juk negulėsi per žiemą“,– tarsteli vaikinas.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA