Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Amžius ūkininkauti nekliudo: sulaukę 80–ies, dar laiko septynias karves ir būrį paukščių

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Antanina Ancikevičienė su vyru Edmundu, pirmieji Kelmės rajono ūkininkai, ūkį įkūrę 1989-aisiais, ūkininkauja iki šiol. Autorės nuotr.
Antanina Ancikevičienė su vyru Edmundu, pirmieji Kelmės rajono ūkininkai, ūkį įkūrę 1989-aisiais, ūkininkauja iki šiol. Autorės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Aštuoniasdešimties sulaukusi Antanina Ancikevičienė ir trejais metais vyresnis jos vyras Edmundas, gyvenantys Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Tolučių kaime, buvo pirmieji ūkininkai Kelmės rajone. Darbštūs sutuoktiniai sėkmingai ūkininkauja iki šiol: laiko septynias melžiamas karves, būrį paukščių. Gyvybės pilnuose namuose – penki šunys ir tiek pat katinų. Ūkininkai visko užsiaugina:  bulvių, kitokių daržovių, skanauja braškių, dygiųjų aviečių, obuolių.

„Kaime – geras oras, šviežias maistas. Prie darbų esame įpratę, užsigrūdinę. Gal todėl ir metai ūkininkauti dar netrukdo, nors, žinoma, sveikata jau nebe tokia, kaip jaunystėje“, – sakė Antanina Ancikevičienė.

Pirmieji ūkininkai Kelmės rajone

Antanina ir Edmundas Ancikevičiai buvo pirmieji Kelmės rajono ūkininkai, ūkį įkūrę dar 1989-aisiais. Jiems teko ir bandomasis laikotarpis.

Dabar su šypsena Ancikevičiai prisimena, kad pažiūrėti, kaip jiems savarankiškai sekasi ūkyje tvarkytis, atvažiuodavo ir kelios dešimtys žmonių. Svarstė, ar patiems būti savo ūkio šeimininkais. Antrasis ryžosi ūkininkauti Zigmantas Ričkus iš Kalniškių, nuo Šaukėnų pusės. 

Ūkininkavimo pradžia Tolučių kaimo gyventojams nebuvo lengva. Darbštūs žmonės laikė septynias melžiamas karves. Vienu metu bandą buvo padidinę iki 16, bet apsisprendė vėl grįžti prie septynių karvučių.

Labiausiai ūkininkavimui trukdė technikos trūkumas. Kai įsigijo traktorių, padargų, ūkininkauti tapo žymiai lengviau.

„Prie darbų įpratę, tik kojos paskausta“

Aštuoniasdešimtmečiai ūkininkai sveikata labai nesiskundžia.

„Prie darbų įpratę, tik kojos paskausta per kelius. Normalu. Toks jau amžius, sąnariai juk irgi kartu su mumis sensta. Geriu paskirtus vaistus, galiu dar darbuotis“, – sakė Antanina Ancikevičienė.

O veikti ūkyje tikrai yra ką. Ancikevičiai dar laiko septynias karves. Nors melžia aparatais, laiko ir jėgų atima gyvulių priežiūra, pieno paruošimas pardavimui ir kiti kasdieniai darbai. Ūkininkai pieną jau daugelį metų parduoda Pakražančio kooperatyvui. Džiaugiasi, jog su jais atsiskaitoma laiku, pieną iš namų paima.

Ne vieną dešimtmetį ūkininkaujantys Ancikevičiai sakė įsitikinę posakio „karvei pienas – ant liežuvio“ teisingumu.

„Mūsų karvės – ir riebios, ir pieningos. Bet jos ir šeriamos kaip reikiant. Gauna ir miltų, ir burokų, ir obuolių. Stengiamės, kad pašarai būtų tinkami, įvairūs, vitaminų pilni“, – pasakojo Antanina Ancikevičienė.

Po apsiveršiavimo apie du mėnesius, ūkininkės žodžiais, karvės atiduoda per dieną apie 38 litrus pieno. Bandos primilžio vidurkis – apie 30 litrų iš karvės.      

Žąsys – šventiniam stalui

Visus ūkininkavimo metus A. ir E. Ancikevičiai laikydavo ir tebelaiko daug paukščių. Sąlygos paukščiams Tolučiuose – puikios. Nėra artimų kaimynų, todėl laisvės jiems – į valias.  Atokiame vienkiemyje karaliauja būriai žąsų, kalakutų, vištų. Tik yra viena bėda – plėšrūnai. Šeškai yra ir vištų, ir viščiukų „pasirinkę“ ne sykį.

Ūkininkų Ancikevičių sodyboje visuomet pilna paukščių. Žąsys dažniausiai patenka ant švenčių stalo. Autorės nuotr.

„Šiemet kiaunė, iš miško atsliūkinusi, išpjovė vienu metu 56 vištas. Radau rytą tvartą paukščiais, kaip patalu, išklotą. Gaila labiausiai. Teko pirkti keturias dešimtis paaugintų vištaičių, bet jos kiaušinių dar nededa“, – sakė A. Ancikevičienė.

Ne vieną užaugintą žąsį ūkininkai kas metai skiria savo ir artimųjų žiemos švenčių stalui. Taip darys ir šiemet. Aštuonias žąsis suvartos, o keturias žada palikti veislei.     

„Kai abu buvome dar jauni, vien viščiukų mažiausiai po pusantro šimto užaugindavome, kitų paukščių. Pilnas šaldytuvas būdavo paukštienos. Su vyru labai mėgstame kotletus iš maltų kalakuto krūtinėlių, paukštienos šaltieną“, – tvirtino ūkininkė.

Ancikevičių sodyboje vietos užtenka ir dar daugybei gyvybių. Sargauja penki šunys, tiek pat jaukių katinų vis taikosi šeimininkei į kojas pasiglostyti.

„Būtų keista, jei gyventume be gyvulių ar paukščių, kol dar sveikata leidžia juos prižiūrėti, be savo užaugintų daržovių, uogų, vaisių“, – šypsojosi ūkininkė iš Tolučių Antanina Ancikevičienė.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA