Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Alytaus ateitis: su kaimu ar be jo?

Autorius: Kazys KAZAKEVIČIUS
Printer Friendly, PDF & Email

Kauno miesto valdžios užmačios prie miesto prisijungti dalį Kauno rajono, sulaukė pasekėjų ir Dzūkijoje. Socialiniuose tinkluose vyksta aktyvi diskusija, ar nevertėtų sujungti Alytaus miestą su Alytaus rajonu.

Hamletiškas klausimas

Tokią diskusiją paskatino alytiškis Julius Rusinas.  „Žiedinės savivaldybės man yra nesąmonė laikais, kuomet provincijoje mažėja gyventojų ir dažnas norėdamas gyventi nuosavam name, jį pasistato kilometras ar du už miesto ribos. Susiklosto situacija, kuomet gyventojai gyvena rajone, bet darbas ir įvairios paslaugos – mieste“, – teigė jis socialiniame tinkle.

J. Rusinas kaip pavyzdį pateikė Marijampolės savivaldybę, kur po vienu „stogu“ nuo 200 metų ir aplinkiniai kaimai, ir miestas. „Aplink Alytų gyvenantys 10-20 km spinduliu važinėja į miestą ir jame dirba. Todėl gal vertėtų bent jau išplėsti Alytaus miesto savivaldybės ribas apimant sodų bendrijas, Miklusėnus, Alytaus kaimą ir kitus kaimus“, – tvirtino J. Rusinas.

Tokios jo mintys sukėlė nemenką ne tik alytiškių, bet ir kitų šalies regionų gyventojų reakciją ir pasvarstymus – verta visoje Lietuvoje jungti žiedines savivaldybes, ar neverta. Vieni teigė, kad taip daryti būtų rizikinga užsiimančių žemės ūkiu atžvilgiu. Mat tokios savivaldybės valdžia vieną dieną gali pareikšti, kad savivaldybė miestas, o mieste kiaulės ir karvės – nepageidaujami. Kiti tikina, jog tik sujungus žiedines savivaldybes pasijustų teigiami pokyčiai – daugėtų darbo vietų, savivaldybės taptų patrauklesnėmis investuotojams.

Nemato būtinybės

Išgirdęs apie diskusiją dėl Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybių sujungimo Agroeta.lt kalbintas Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas tikino, kad panašių svarstymų kyla dažnai prieš savivaldos rinkimus. Tačiau kalbos kalbomis ir lieka. Pasak A. Vrubliausko, prieš keletą metų buvo atlikta vienu metu tiek Alytaus miesto, tiek ir Alytaus rajono gyventojų apklausa. Jos rezultatai parodė, kad gyventojai tokiam jungimui pritarti nelinkę.  

Be to, jei jau būtų rimčiau svarstoma jungti žiedines savivaldybes, tuomet reikėtų apsispręsti, ar neverta įvesti dar vieną, žemesnę savivaldos pakopą – seniūnijas, nes tik taip valdžią būtų galima dar labiau priartinti prie žmonių. Todėl, A. Vrubliausko tikinimu, dėl tokio sumanymo yra reikalinga labai plati diskusija.

„Gali būti, kad šią diskusiją paaštrino situacija Kauno rajone. Todėl jei jau norima pertvarkos, tai ji turėtų būti platesnė ir apimti ne tik žiedinių savivaldybių pertvarką, bet ir reikėtų reformuoti visą šalies administracinį suskirstymą. Nebus normalu, kai vienoje savivaldybėje bus vos keli tūkstančiai gyventojų, o kitoje – šimtas tūkstančių“, – teigė A. Vrubliauskas.

Pasak jo, visų pirma Lietuvos politikai turėtų apsispręsti, ar mūsų šalyje savivaldybės turi būti smulkios, ar stambios, o jau po to turėtų būti kalbama apie savivaldybių jungimą ar skaidymą.

Ne pirmas kartas

Tai jau nebe pirmoji diskusija dėl žiedinių kaimiškųjų savivaldybių likimo. Prieš porą metų Vidaus reikalų ministerija diskusijai buvo taip pat pasiūliusi visuomenės svarstymui tokią idėją pateikdama Lietuvos regioninės politikos gairių – Baltosios knygos projektą. Ten taip pat buvo numatyta panaikinti vadinamąsias žiedines savivaldybes, kurių centrai įkurti kitų, tai yra miestų, savivaldybių teritorijose. Lietuvoje tokių šešios – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų.

Buvo ketinama pertvarką pradėti nuo eksperimento – buvo diskutuojama, kad pirmomis pilotinėmis savivaldybėmis galėtų tapti Šiaulių miestas bei rajonas. Svarstyta dalį esamos Šiaulių rajono savivaldybės prijungti prie numatomos įkurti Kuršėnų savivaldybės, kitą dalį – prie Šiaulių miesto. Tačiau diskusijos taip ir liko tik diskusijomis.

Beprasmė diskusija

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė Guoda Burokienė portalui Agroeta.lt teigė, kad Lietuvoje žiedinių savivaldybių sistema veikia kiek kitaip, nei iš tikrųjų turėtų būti. „Žiedinės savivaldybės turėtų tampriai bendradarbiauti. Tačiau Lietuvoje kai kada yra priešingai – ne visos savivaldybės tai sugeba daryti“, – tvirtino parlamentarė.

Pasak jos, gal kai bus pakeistas Regioninės plėtros įstatymas, tuomet nebus tokios ryškios ribos tarp savivaldybių, o išryškės daugiau regionai. Esą dabar savivaldybės kiekviena tempia „skverną“ į save, o priėmus naujas įstatymo nuostatas taps svarbiu bendras regiono vaizdas, kurio dabar vietos politikai dar dažnai nemato.

„Kai bus pradėta į regioną žiūrėti kaip į vienetą, o ne kiekvienas meras žiūrės tik į savo „daržą“, tuomet nuo to bus geriau ir žmonėms, ir pinigų bus sutaupyta, ir infrastruktūra pagerės, ir beprasmių diskusijų nekils“, – Agroeta.lt tvirtino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė G. Burokienė.

Facebook komentarai

T Hegvita agro