Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Akvakultūra: skęsta ar ant bangos?

Autorius: Milda JONKIENĖ
Žuvininkystės ūkiuose daugiausia užauginama karpių. Mildos Jonkienės nuotr.
Žuvininkystės ūkiuose daugiausia užauginama karpių. Mildos Jonkienės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žuvininkystės ūkiuose pat darbymetis – iki pat sausio mėnesio intensyviai realizuojama užauginta žuvis. Šiemet žuvų augintojams ne patys „derlingiausi“ metai – sausra padarė nuostolių ne tik žemės ūkiui, bet ir žuvininkystei.

Pernai Lietuvos akvakultūros įmonės išaugino ir realizavo 3 720 t įvairių žuvų, kurių vertė buvo apie 12,3 mln. Eur. Žuvų auginimu tvenkiniuose (akvakultūra) mūsų šalyje užsiima 18 bendrovių. Dar apie 20 bendrovių ir individualių asmenų  augina žuvis uždarose akvakultūros sistemose.

Pastaruoju metu pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama akvakultūrai, nes natūralūs žuvies ištekliai gamtoje sparčiai mažėja. Šia kryptimi intensyviai dirba ir Lietuvos mokslininkai, akvakultūros plėtra – vienas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) prioritetų.

Produkcijos vis mažiau

Pasak ŽŪM Žuvininkystės skyriaus specialistų, dėl sausros Lietuvoje realizuojamos žuvies kiekis per paskutinius dvejus metus Lietuvoje gerokai sumažėjo. Lyginant keletą pastarųjų metų, patys produktyviausi buvo 2015 metai – realizuota 4 447 t žuvies, 2016 m. – 4 387 t, o 2017 m. buvo realizuota 3 737 t, tai yra 710 t mažiau nei 2015-aisiais. Praėjusiais metais žuvų realizacija, lyginant su 2017 m., sumažėjo dar 17 tonų.

Ekologiška akvakultūros produkcija pagal kiekį sudarė apie 19 proc. visos pagamintos produkcijos – priartėjo prie 2016 m. lygio, kuomet buvo apie 20 proc., tačiau 2017 m. ekologinės akvakultūros dalis buvo didesnė ir sudarė 26 proc.

Ekologinės akvakultūros produkcijos kiekį įtakoja palyginti žema pardavimo kaina, kuri mažai tesiskiria nuo įprastinės produkcijos vidutinės kainos, tuo tarpu gamybos išlaidos ekologinei produkcijai užauginti – ženkliai didesnės.

ŽŪM duomenimis, daugiausiai žuvų mūsų šalyje išaugina UAB „Išlaužo žuvis“, UAB „Vasaknos“, UAB „Raseinių žuvininkystė“, UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ ir UAB „Birvėtos tvenkiniai“. Nors didžiąją dalį akvakultūros produkcijos vis dar sudaro karpiai (69,5 proc.), tačiau vis daugiau žuvininkystės ūkiai užaugina ir kitų rūšių žuvų: lydekų, amūrų, plačiakakčių, sterkų, šamų, vaivorykštinių upėtakių, eršketų. Uždarose akvakultūros sistemose dažniausiai auginami afrikiniai šamai, vaivorykštiniai upėtakiai, eršketai, unguriai. Kasmet šių žuvų užauginama ir realizuojama apie 300 t. Neseniai Lietuvoje uždarose sistemose pradėtos auginti ir krevetės.

Didžioji dalis žuvų realizuojama vietos rinkoje, bet nemaža jų dalis eksportuojama į Latviją ir Lenkiją.

Lemia gamta, paukščiai ir nelegalūs žvejai

Vienas mažiausių žuvininkystės ūkių Lietuvoje, tačiau didžiausias Suvalkijos krašte UAB „Karpis“, esantis Kazlų Rūdos sav., Bebruliškės kaime, per metus realizuoja apie 100 t čia užaugintos žuvies. Maždaug 95 proc. produkcijos sudaro karpiai. Didžiausią paklausą turi trimečiai karpiai, sveriantys po 2 kg. Apie pusė žuvies iš ūkio iškeliauja į Lenkiją, kita pusė realizuojama vietos rinkoje.

Šis ūkis pats užsiima žuvų veisimu, auginimu ir realizavimu. Planuojama, kad čia bus įdiegta ir žuvų perdirbimo sistema, nes tai padidintų produkcijos įvairovę ir paklausą.

Bendrovei „Karpis“ priklauso 18 tvenkinių, kurie užima apie 400 ha plotą. Mažieji tvenkiniai yra maždaug 0,5 ha dydžio, o didesnieji tvenkiniai siekia nuo 7 iki 60 hektarų.

„Porą pastarųjų metų nemažų problemų mums kelia sausra. Kai sausringi metai, žuvims ima trūkti deguonies, nusekusiame vandenyje subujoja augmenija. Būna laikotarpių, kai net šerti žuvų negalime. O jei nešeri, tai jos ir neauga. Nors kai buvo labai lietingi metai, irgi iškilo problemų – žuvininkystės ūkį skandino potvyniai, kanaluose vanduo laikėsi aukščiau nei tvenkiniuose, iš jų negalėjome išleisti vandens ir paimti žuvies. Akvakultūros verslas labai priklausomas nuo gamtos sąlygų“, – pasakojo UAB „Karpis“ direktorė Solveiga Januškevičienė.

Taip pat daug žalos žuvų ūkiui padaro ir paukščiai. Gamtos tyrimų centras yra paskaičiavęs, kad jų padaryti nuostoliai žuvininkystės ūkiams siekia šimtus tūkstančių eurų.

„Mūsų tvenkiniuose daugiausia žalos padaro kormoranai, čia jų gyvena apie 70, o vienam paukščiui per dieną reikia nuo 300 g iki 2 kg žuvies. Taigi, kasdien jų dėka netenkame apie 150 kg žuvies. Taip pat mums brangiai kainuoja ir gulbės, kurių tvenkiniuose vasarą susirenka didžiulis pulkas, jos sulesa nemažą kiekį žuvų pašarų,“ – nuostolius skaičiavo ūkio vadovė.

Ne paslaptis, jog visi žuvininkystės ūkiai turi problemų ir su nelegaliais žvejais, kurie čia atvyksta ne tik su meškerėmis, bet ir su tinklais.

„Būna, kad net traktoriumi per kanalą atburzgia vogto laimikio parsigabenti. Nors turime komercinį tvenkinį, kur nuo balandžio iki spalio galima žvejoti, vis tiek norinčių žuvies nusigvelbti dykai neišvengiame“, – stebisi S. Januškevičienė.

Anot jos, šie metai bus vieni iš tų, kuomet ūkiui nepavyks visų žuvų iš tvenkinių išgaudyti ir realizuoti, jos liks žiemoti, kaip ir vienerių bei dvejų metų jaunikliai specialiuose žiemojimui skirtuose tvenkiniuose.

Tyrimai ir švietėjiška veikla 

Anot ŽŪM Žuvininkystės skyriaus specialistų, akvakultūros srityje vyksta uždarųjų akvakultūros sistemų plėtra ir skatinamos investicijos į produkcijos perdirbimą akvakultūros įmonėse.

Kaip sėkmingai uždarose sistemose auginti žuvį, mokslinius tyrimus keletą pastarųjų metų vykdo VDU Žemės ūkio akademijos Akvakultūros centro laboratorija. Šiuo metu uždarose sistemose čia auginami rusiniai, baltieji, sibiriniai eršketai. Viso jų yra apie 50, eršketų amžius 1,5 ir 3,5 metų.

Kaip teigia akvakultūros centro laborantas Vladas Kaminskas, eršketai laisvėje užauga iki 120 kg, tačiau laboratorijoje jie nebus iki tokio dydžio auginami. Be eršketų, čia laikoma ir apie 70 europinių bei apie 50 afrikinių šamų, apie 20 vnt. upėtakių reprodukcinė banda, motininiai karpiai, kurių svoris siekia net 10-15 kg. Taip pat specialiame akvariume galima pamatyti ir ešerių. Akademijai šį tyrimo projektą vykdyti padėjo norvegai.

„Prieš trejus metus pasirašėme sutartį su Lietuvos ir Norvegijos įmonėmis, kurios prieš pradėdamos žuvininkystės verslą norėjo išsibandyti arktinės palijos auginimo technologijas. Palija labai panaši žuvis į lašišą. Norvegai aprūpino laboratoriją atitinkama įranga, įrengė uždarą sistemą su apšviečiamu baseinu. Buvo atgabenti ir specialūs inkubatoriai skirti apie 0,5 mln. ikriukų. Ikriukai atkeliaudavo iš įvairių šalių, tačiau geriausi – iš Kanados. Vienos siuntos vertė siekdavo iki 40 tūkst. eurų. Dvejus metus vykdėme šiuos tyrimus ir studentų mokymus, kurie vėliau įsidarbino didelėje tarptautinėje žuvų įmonėje Lietuvoje. Tarp Klaipėdos ir Palangos buvo nupirkta buvusi ungurių auginimo ferma, kurią mūsų studentai perdirbo, pritaikė palijų auginimui ir patys dabar ten dirba“, – apie vieną iš projektų pasakojo Akvakultūros centro laboratorijos vadovas Alvydas Žibas.

Anot Akvakultūros centro laboratorijos vadovo, jie taip pat užsiima ir švietėjiška veikla – ne tik studentai čia įgyja praktinių žinių, bet pagal įvairius projektus, kuriuos mokymo įstaigos vykdo drauge su ŽŪM, čia jau apsilankė daugiau kaip tūkstantis moksleivių. Akvakultūros centro laboratorijoje jaunimas supažindinamas su uždarose sistemose auginamomis žuvų rūšimis, jų auginimo specifika.

„Esame vieni pirmųjų Europoje, kurie ėmėmės įgyvendinti akvakultūrą propaguojančią programą vaikams. Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojai dr. Eglė Jakubavičiūtė ir dr. Justas Dainys įvairiose Lietuvos mokyklose vedė pamokas akvakultūros tema, aiškino vaikams, kodėl reikia tausoti žuvų išteklius gamtoje ir skatinti žuvininkystės ūkių plėtrą. Pagal šią programą rengiamos išvykos į žuvininkystės ūkius bei mokslo įstaigas, kuriose veisiamos ir auginamos žuvys. Norime paskatinti vaikus sveikai maitintis, daugiau valgyti žuvies. Be to, stengiamės paneigti mitą, kad tik laisvėje augusi žuvis yra vertinga. Viliamės, kad kažkas iš šių jaunų žmonių galbūt susidomės žuvų auginimo profesija bei šiuo verslu“, – sakė ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėja Agnė Razmislavičiūtė – Palionienė.

Facebook komentarai