Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Agrosektoriaus pažangos variklis – kompleksinės žinios

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Gyvybiškai reikšmingą agrosektorių pakeitė ir vis dar keičia inovacijos bei kokybiškos žinios. Skirtingų kompetencijų, kompleksinių žinių ir technologijų sąveika atveria naujas galimybes bei neįtikėtiną potencialą.

Agrosektorius yra vienas sparčiausiai besikeičiančių verslo segmentų dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos poveikio – skaitmenizacijos bei robotizacijos. 2014 m. JAV pirmą kartą derlius buvo išaugintas lauke, į kurį nebuvo įžengęs žmogus – viską atliko automatizuotos sistemos.

„Skaitmenizacija reiškia, kad norint sėkmingai dirbti agroversle, vis didesnę svarbą įgauna aukštos kvalifikacijos, kompleksinės žinios“, – tikina VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė.

Pažanga reikalauja žinių

„Labiausiai piktina, kai žiniasklaidoje naujiena apie agrosektoriaus investicijas iliustruojama lauką ariančio arklio nuotrauka“, – sako Arnas Radzevičius, vienoje iš agrosektoriaus bendrovių atsakingas už naujų technologijų diegimą. Pasak jo, dabartinio ūkio portrete dominuoja moderni, tvarkinga, galinga technika ir sustyguoti, efektyvūs verslo procesai, organizuoti kaip bet kurioje pažangioje gamykloje. Tačiau agrosektoriaus bendruomenė – gana uždara, dėl to viešoji nuomonė apie šį sektorių apipinta klaidingais mitais. Realybė tokia, kad agro verslai yra klestinčios bendrovės su moderniomis aplinkosauginėmis, technologinėmis ir vadybinėmis vertybėmis.

Šiandien į agrosektorių ateina daug IT sprendimų ir dėl savo didelio skaitmenizacijos potencialo šis sektorius yra be galo perspektyvus tiksliųjų technologijų kūrėjams. Vis dėlto A. Radzevičius sako dažnai sutinkantis žmones, kuriems sėkmingai plėtoti veiklą šioje srityje trukdo elementarių žinių apie agrosektorių stygius: „Jie nesupranta proceso eigos, augalo augimo ypatybių ir kitų gyvosios gamtos niuansų. Anot jo, fundamentalių žinių trūkumą puikiai užpildytų šiuolaikinė švietimo sistema, tačiau retas kuris jų turi agro išsilavinimą.“

Bendrovė, kurioje dirba Arnas, finansuoja agronomijos fakulteto studentų studijas, kviečia juos į praktiką, vėliau – dirbti kompanijoje. Studentai kasmet vyksta į bendrovės agroinovacijų ir tyrimų centrą Babtuose, kur 5 ha plote, suskirstytame į mažus laukelius kuriami ir išbandomi skirtingi technologiniai sprendimai, testuojamos augalų veislės. Savo praktinėmis žiniomis jis ir pats dalijasi su Akademijos studentais.

„Neabejoju, kad agroverslo ateitis – verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kuris neišvengiamas jau šiandien. Agronomijos studentai rinkoje tiesiog išgraibstomi, nes jų labai trūksta. Esu įsitikinęs, kad bent kiek ambicijų turintis žmogus šioje srityje gali pasiekti labai daug per trumpą laiką. Nežinau, kas turėtų nutikti, kad agronomas neturėtų darbo“, – teigia A. Radzevičius, sėkmingai agrosektoriuje save realizuojantis jau dešimt metų.

Naujos kompetencijos

„Į naujų technologijų agromaisto sektoriui kūrimą pasaulyje praėjusiais metais investuota suma prilygsta viso pastarojo dešimtmečio investicijoms, – įspūdingais faktais dalijasi daugiau nei dešimt metų pasaulinio masto inovacijas agromaisto pramonei kuriantis verslininkas Augustas Alešiūnas. Be skaitmeninių technologijų tiesiog neįmanoma ūkininkauti tvariai, o kartu išgauti didesnį derlių ir būti konkurencingam.“

Verslininkas įsitikinęs, kad kurti skaitmenines technologijas žemės ūkiui yra ne tik perspektyvi, bet ir labai prasminga veikla, duodanti labai apčiuopiamus, motyvuojančius rezultatus ir vertę žemei, augalams, miškams, gyvūnams. Vis dėlto jis pastebi ryškią visame pasaulyje egzistuojančią takoskyrą: tie, kurie kuria inovacijas žemės ūkiui, neturi jokio realaus sąlyčio su žemės ūkio ar maisto pramone, o tai – didelė problema.

„Norint kurti naujas ir rezultatyvias aukštąsias technologijas maisto sektoriui, reikia kalbėti apie tokias disciplinas kaip duomenų mokslas, matematika, chemometrija, biotechnologijos. Tačiau kartu būtinos ir agronomijos bei kitos šio sektoriaus žinios – arba itin glaudus bendradarbiavimas su šios srities profesionalais“, – sako A. Alešiūnas. Jis pats su savo verslų specialistais prisidėjo ir prie naujų VDU ŽUA programų formavimo. Pasak jo, požiūriai su universitetu sutampa: nuo siaurų specializacijų metas pereiti prie ugdymo suteikiant sistemines, keletą disciplinų aprėpiančias žinias.

Atsiveria galimybės

Žemės ūkyje vykstanti transformacija neišvengiamai kelia naujus reikalavimus ir universitetams. Jau šiandien čia specialistai ruošiami visai kitaip nei prieš dešimtmetį ar net keletą metų, o agro srities žinios tiesia naujus kelius ir tiems, kurie neketina imtis ūkininkavimo. Maisto produktų perdirbimas, naujų produktų kūrimas, žemės ūkio atliekų perdirbimas į aukštos pridėtinės vertės produktus, ekologiniai verslai ar maisto produktų gamyba iš tokių netradicinių žaliavų kaip vabzdžiai ar jūros dumbliai – tai tik dalis sričių, kurios anksčiau tiesiog neegzistavo.

Pasak prof. dr. A. Miceikienės, populiariausių ateities žemės ūkio profesijų dešimtuke rikiuojasi tokios specialybės kaip dronų technologai, hidrologai, maisto inovacijų kūrimo specialistai, tiksliosios žemdirbystės technologai, žemės ūkio komunikacijos specialistai, tendencijų prognozuotojai, agroekologai, laukinės gamtos atkūrėjai, vertikaliosios žemdirbystės specialistai, agrobiotechnologai, kuriantys naujos kartos produktus genų inžinerijos pagrindu.

„Tokia yra žemės ūkio šiandiena, jau net ne rytojus. Skirtingų kompetencijų, kompleksinių žinių ir technologijų sąveika atveria neįtikėtiną potencialą. Pavyzdžiui, jau dabar mūsų mokslininkų kartu su viena verslininke, ketinančia iš uogų sėklų spausti aliejų, vykdytas tyrimas parodė, kad iš šio produkto pelno galima tikėtis daugiau, nei iš pačių uogų. Tokių atradimų, kurie ne tik gali tapti puikia verslo idėja, bet ir pakeisti mūsų visų, o kartu ir planetos kasdienybę, laukia dar tikrai daug“, – neabejoja VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.

VDU Žemės ūkio akademijos informacija

Facebook komentarai