ŽŪM stumiama veislininkystės įmonių privatizacija atsidurs po Specialiųjų tyrimų tarnybos filtru

(Vilnius, gegužės 9 d.) Trečiadienį vykusiame LR Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje vienas iš daugiausiai aistrų sukėlusių klausimų buvo dėl Lietuvos veislininkystės įmonių privatizavimo. Klausimą dėl trijų veislininkystės įmonių: „Šilutės veislininkystė“, „Panevėžio veislininkystė“ ir „Kiaulių veislininkystė“ inicijavo ir pristatė komiteto narys Kazys Starkevičius.

Kerta dar vieną šaką – siūlo stabdyti ŽŪM

„Gyvulininkystės vystymas buvo šios ir ankstesnių Vyriausybių programose kaip prioritetas, tačiau pasižiūrint į visus skaičius, matome, kad jie kasmet žiauriai mažėja. Ne tik kiaulių, bet ir pieninių galvijų kasmet šalyje laikoma vis mažiau. O dabar, kai privatizacijai atiduodamos trys veislininkystės įmonės, mes kertame dar vieną svarbią šaką. Ūkio ministerija nusprendė kuo daugiau valstybės objektų paleisti į privatizavimą, kad gautų daugiau pinigų, atsikratytų nereikalingų funkcijų bei institucijų“, – informavo K. Starkevičius.

Apžvelgdamas kiekvieną privatizacijai ruošiamų įmonių, K. Starkevičius atkreipė dėmesį į tai, kad „Šilutės veislininkystė“ yra gavusi europinę paramą, tad penkerius metus šios įmonės privatizuoti negalima.

„Tai yra gyvulininkystės centras, į kurį investuoti pinigai. Galbūt siekiant gerinti darbo kokybę reikia keisti šios įmonės vadovus, peržiūrėti veiklą, kad žemės ūkio sektorius iš to turėtų naudą ir galimybę vystytis. Galbūt kas nors bandys įtikinti, kad tą veiklą galėtų vykdyti ir privatininkai, tačiau abejoju, kad tas funkcijas jie galės tinkamai atlikti“, – išreiškė savo nuomonę K. Starkevičius.

Kalbėdamas apie kiaulininkystę, parlamentaras apgailestavo, kad dėl kiaulių maro šalyje ženkliai sumažėjo smulkiųjų ir vidutinių kiaulių augintojų, tačiau sparčiai plečiasi didieji kiaulininkystės kompleksai ir matomas perteklinis procesas.

„Kiaulių maras praeis, bet ar sugebėsime atkurti smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose kiaulininkystę? Juk būtent su šiais ūkiais daugiausia ir dirbo „Kiaulių veislininkystė“. Privatizavus įmonę, tai gali niekam nerūpėti“, – nuogąstavo K. Starkevičius.

Kalbėdamas apie Panevėžio veislininkystės įmonę, K. Starkevičius prisiminė, kad kai dirbo žemės ūkio ministru, o ŽŪR pirmininku buvo A. Stančikas, jie drauge kūrė planus apie kooperatyvą, gyvulininkystės parodų bei aukcionų organizavimą Panevėžyje.

„Paleisdami visas šias įmones po privatizacijos plaktuku gal gausime kelis milijonus, bet kas toliau? Aš manau, kad tokios valstybinės įmonės turi išlikti, joms turi būti skiriamas finansavimas. Kodėl mums, pavyzdžiui, nekyla noras naikinti pieno laboratoriją? Nes turime karčią šio nepasisekusio proceso patirtį. Manau, kad ir su veislininkystės įmonių privatizacija neturime skubėti, viską atsakingai pasverti. Valstybė iš to labai nepraturtės, o ūkininkai nukentės. Noriu papriekaištauti Žemės ūkio ministerijai, kad neatstovėjo pozicijų prieš Ūkio ministeriją, nebuvo kas kumščiu trenkia į stalą, todėl šios įmonės papuolė į greitą privatizacijos konvejerį. Nežinau kas yra tuo suinteresuoti, noriu tikėti, kad bus sąžiningi aukcionai. Tačiau kas po to? Kas bus su kiaulininkyste, su mėsine galvijininkyste, kas bus su tuo, kas daugybę metų kurta? Siūlau rekomenduoti ministerijai sustabdyti šį privatizacijos procesą, tokią iniciatyvą galime pamėginti įtakoti ir Seime“, – tikino K. Starkevičius.

Įmonės dirba prastai

Kaimo reikalų komiteto nariai prisiminė, kad jau ne kartą buvo kalbama apie šių įmonių privatizaciją, tačiau buvo dėtos atitinkamos pastangos, kad jos vis tik išliktų valstybės žinioje, galbūt su galimybe jas perimti žemdirbių kooperatyvams.

Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas apgailestavo, kad šiuo metu per mažai iniciatyvos dėl veislininkystės įmonių išsaugojimo ir perėmimo savo žinion reiškia patys žemdirbiai.

„Prarasti šias įmones galime labai greitai. Šis procesas labai paprastas. Bet kas toliau? Tikrai nemanau, kad reikia skubėti. Galbūt atsiras ir žemdirbių iniciatyvos šiuos objektus išsaugoti“, – svarstė Komiteto pirmininkas.

Savo ruožtu ŽŪM atstovas sutiko, kad reikia diskutuoti ir klausimai keliami teisingai, bet reikia galvoti apie tai, kokias valstybines funkcijas įgyvendina šios įstaigos ir kokią naudą valstybei tai duoda.

„Šiuo metu yra tokia situacija, kad ūkinių gyvūnų veislininkystės reglamentavimas ir administravimas yra pasikeitęs. Nuo praeitų metų lapkričio 11 d. Vyriausybės patvirtintas naujas reglamentas. Už produktyvumo tyrimų vykdymą anksčiau veisimo įmonės nebuvo atsakingos, o įsigaliojus naujam reglamentui, veisimo organizacijos pačios numato ar programos įgyvendinimui reikalingi produktyvumo tyrimai, pačios aprašo tyrimų metodiką ir pačios vykdo šias veiklas. Taip pat praeitais metais pasikeitė ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūra. Prie VMVT buvo reorganizacijos būdu prijungta Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba (…) 2018 m. Vyriausybė pritarė valstybės valdomų bendrovių pertvarkos planui ir buvo pavesta Žemės ūkio ministerijai privatizuoti valstybei nuosavybės teise priklausančias veislininkystės bendrovių akcijas“, – informavo ministerijos atstovas.

Reaguodamas į K. Starkevičiaus išsakytus pamąstymus, dėl to, kad su privatizacijos procesu nereikia skubėti, ministerijos atstovas sakė, kad dėl Šilutės veislininkystės įmonės kol ŽŪM mato čia vykdomas svarbias funkcijas, yra siūlymas iki 2020 m. atidėti privatizavimo planus ir dar metus laiko leisti jai vykdyti savą veiklą. O kitos dvi įmonės kadangi neturi tų specifinių funkcijų ir atsižvelgiant į finansinius aspektus, kai yra nestabili, bloga šitų įmonių finansinė būklė, o tų įmonių atsakingos valdybos neužtikrina stabilios bendrovių veiklos ir dėl to valstybė negauna dividendų, todėl ministerija nuolat turi galvoti, kaip šias įmones gelbėti, dengti nuotolius. Tad vienas iš argumentų privatizacijai, kad šios bendrovės dirba nuostolingai. Svarbu ir poreikis, kiek valstybei reikia šių bendrovių vykdomų funkcijų. Sudėjus visus argumentus, manome, kad šių įmonių privatizacija  turi būti vykdoma“, – tikino ŽŪM atstovas.

Už susidariusią situaciją atsakomybė tenka asociacijoms?

ŽŪM atstovui antrino ir kita ministerijos tarnautoja Virginija Žoštautienė. Ji pabrėžė, kad yra labai svarbu užtikrinti normalią veislininkystės plėtrą ir sistemos funkcionavimą.

„Pasikeitus reglamentui kai kas kinta. Didžioji atsakomybė dėl esamos situacijos  tenka asociacijoms. Nuo 2017 m. nuosekliai vyksta su jomis diskusijos ir kas liūdniausia, kad asociacijos tarpusavyje nesusitaria – nei dėl vienos įmonės vieningos nuomonės nėra. O tai turėjo įtakos ir ministerijos sprendimams. Dėl Šilutės įmonės bent jau sulaukėme konkrečių pasiūlymų, kad asociacija prisiima atsakomybę, mokės 30 proc. už vertinimą, kad patys savo selekcinei programai numatys ir ateityje vykdys kontrolę. Tie argumentai nulėmė tai, kad jau turime ir mes argumentų kalbėti Vyriausybės pasitarime ir siūlyti šios įmonės privatizaciją atidėti. Kai kalbame apie „Panevėžio veislininkystę“, be šios įmonės valdybos narių, kitų asociacijų balsų negirdime, kad ši įmonė yra reikalinga. Darėme kai kuriuos žingsnius – siūlėme priimti privatizavimo atskirą įstatymą, bet iš visų ministerijų gavome atsakymą, kad jis prieštarauja konstitucinei doktrinai. Buvo diskutuojama apie privačios ir valstybinės partnerystės galimus būdus, bet norint turėti tokį modelį, pirmiausia turi privatūs asmenys investuoti, o mūsų ūkininkai neturi galimybių tiek investuoti, kad per 25 metus jie galėtų tai susigrąžinti ir paimti įmonę į savo rankas. Mes gerbiam Komiteto nuomonę ir jei bus išreikšta nuomonė, kad turime kažką išlaikyti, tai bus mums svarbus argumentas diskutuojant dėl to su Vyriausybe“, – tikino V. Žoštautienė ir priminė, kad Panevėžio įmonės šiųmetis 26 tūkst. eurų pelnas nepadengia pernykščių per 100 tūkst. eurų siekusių nuostolių. Kiaulių veislininkystės įmonė, anot V. Žoštautienės, kai buvo prijungta prie Lietuvos veislininkystės tai viskas lyg ir normalizavosi, bet vos tik buvo atjungta, vėl yra didžiulis minusas.

„Kai asociacijoms sakome, kad jiems patiems reikės prisidėti lėšomis prie šių įmonių išlaikymo, jos atsako, jog dar pagalvosiančios. Visa tai ilgokai tęsiasi, nes pradėta apie privatizaciją kalbėti jau 2015 m., o nuo 2017 m. ypač intensyviai apie tai diskutuojama. Žinoma, galime prisiimti atsakomybę, kad šių įmonių neapgynėme, bet tam neturėjome argumentų“, – tikino ŽŪM atstovė.

„Padėkojo“ ministerijai už žuvininkystės sužlugdymą, o dabar dėl veislininkystės žlugdymo

Kaimo reikalų komiteto narys Petras Čimbaras replikavo, kad kai yra kelios auklės – vaikas be galvos.

„Noriu kalbėti ne tik apie šių įmonių likimą, bet apskritai apie privatizaciją. Ministerija seniai į mus kojas šluostosi. Jie sako, kad svarbi Komiteto nuomonė, bet ji jiems neįdomi. O ką pats Komitetas padarė? Ar buvo kokia kontrolė? Juk komitetas aukščiau už ministeriją turi būti. Kažkokia darbo grupė nusprendžia dėl įmonių veiklos, o kas apie tai paklausė Komiteto? Ar jis pats tuo pasidomėjo? Sakot – bloga finansinė būklė. Bet kodėl ji tokia? Kas tuo pasidomėjo? Todėl šiandien turim tai, ką turim. Aišku, lengviausias būdas – privatizuoti. O kur valstybės, ministerijos strategija? Šiandien privatizuosim, po dešimties metų verksim. Pasakykite, kokia valstybė be mokslo išgyvens? Jokia. Dabar norim sutaupyti, bet paskui, kas buvo sukurta, niekada neatstatysim. Mums kainuos daug brangiau. Čia yra trumparegystė. Ir niekas nenori pripažinti. Ačiū ministerijai, kad sužlugdėm žuvininkystę, dabar –veislininkystę ir dar yra jums pusantrų metų ką nors sužlugdyti“, – gana kategoriškai savo nuomonę išsakė P. Čimbaras.

Rūmai už privatizavimą

Žemės ūkio rūmų Veislininkystės komiteto pirmininkas Edvardas Gedgaudas, Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos direktorius ir „Litgenas“ darbuotojas savo pasisakymą pradėjo cituodamas Konstituciją. Jis akcentavo, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise ir to nereikėtų pamiršti.

„Kai valdžia labai daug kišasi ir riboja, reguliuoja laisvą rinką, tai esame didesnėse problemose negu galime įsivaizduoti. Kalbant apie tai, kad dabar kažkas griūva, turime pažiūrėti į istoriją. Tai buvo daroma pačios Žemės ūkio ministerijos iniciatyva – pateikti užklausimai ekonomikos institutui, audito įmonėms, kas yra su veislininkyste, kaip viskas dėliojasi. Jei pakeltume tas visas analizes, jau daugiau kaip prieš 10 metų buvo siūloma įmones privatizuoti, nes tas delsimas valstybei kainavo apie 20 mln. eurų. Grubiai į metus dėl kai kurių įmonių valstybė praranda 2 mln. eurų, t. y. valstybė deda pinigus, bet jų negauna atgal. Jei kalbant apie Lietuvos veislininkystės įmonę, galima teigti, kad tokie valstybiniai monopoliai laisvai rinkai nieko neduoda. Jie iš tikrųjų pažeidžia Konstituciją. Bet jei yra noras tai išlaikyti, ką gi… Viceministras puikiai pristatė ministerijos poziciją. Jei pasižiūrėsite veislininkystės pozicijas laisvose rinkose kitose šalyse, tai per tuos stabdymus mes nesukūrėme normalios savivaldos ir tai yra esminis blogis. Savivalda yra labai žemam lygyje, bet gerai tai, kad ji bando kilti, kažką daryti ir tos iniciatyvos stabdyti nereikia. Jeigu savivalda atsistos, tai procesai pajudės tiek veislininkystėje, tiek daugelyje šakų teisinga linkme“, – tikino E. Gedgaudas.

Už spermą mokės vokišką kainą

K. Starkevičius oponavo, kad jei neliktų valstybės kontrolės ir įtakos, tai šiandien privataus verslo įmonė „Litgenas“ spermą pardavinėtų vokiška kaina, o dabar Lietuvoje ji kiek mažesnė. Tad ne viską rinka naudingai sureguliuoja.

„Mūsų rinkoje yra 6 žaidėjai ir tarp jų vyksta milžiniška konkurencija. Rinka viską sustato į vėžes“, – teigė E. Gedgaudas.

Komiteto nariai pasitikslino, kokią poziciją jis išsako: savo, ministerijos ar ŽŪR? E. Gedgaudas patikino, kad ŽŪR ir aiškino, jog rūmai jau seniai svarstė apie privatizavimo neišvengiamumą, o dabar jie pritaria ir ministerijos pozicijai.

Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo pateikta pavyzdžių apie nepasisekusią privatizaciją. Viena jų – Šilutės žuvininkystės ūkis, kuris dabar virtęs 300 ha šabakštynu. Po privatizacijos žuvys buvo išgabentos į Lenkiją, technika į metalo laužą, žmonės liko be darbo. Kas gali numatyti, ar sėkminga bus ši privatizacija? Ar ateis sąžiningai dirbti nusiteikę žmonės? Pasak komiteto narių, privatizacija vis dar asocijuojasi su naikinimu. Kai kas net neabejoja, kad po privatizacijos iš veislininkystės įmonių nieko neliks.

„Jei valstybė lengva ranka leidžia viską perimti privatininkams, tai kam reikalingos tos ministerijos, jos juk nieko nebesprendžia, tegu valdininkai išsivaikščioja“, – tikino kai kurie nariai.

Ministerijos atstovai bandė teisintis, kad privatizavimo sąlygose galima daug ką nustatyti ir tai, kad ta veikla būtų tęsiama.

Nikolajus Dubnikovas: gyvulininkystė ritasi žemyn

Posėdyje dalyvavęs ūkininkas, galvijų augintojas, 6 metus buvęs „Panevėžio veislininkystės“ valdybos narys Nikolajus Dubnikovas sakė, jog yra labai nemaloniai nustebintas, kad užsienio kapitalo samdomas įmonės „Litgenas“ vadovas E. Gedgaudas išsako tokią ŽŪR poziciją.

„Man kaip ūkininkui tikrai graudu dėl tokios ŽŪR pozicijos ir pirmą kartą girdžiu, kad taryboje tam buvo pritarta. Galvijus auginu nuo 1989 m. ir ne dėl malonumo, o dėl to, kad iš to turėčiau pajamas, sukurčiau žemės ūkyje pridedamąją vertę. Kai klausau ministerijos ir ŽŪR atstovų, kyla noras nebeauginti galvijų, nes nematau strategijos. Juk tai ministerijos darbas. Taigi, neaišku – reikia Lietuvai gyvulininkystės ar ne? Gal ir privačiose ūkininkų rankose turi būti tos įmonės, bet mes tam dar nesubrendę, dar tik 20 metų ūkininkaujam savarankiškai. Gal tai sukurs mūsų vaikai, o šie objektai tai yra mūsų palikimas, o juos pardavus, jų tiesiog nebeliks. Visi skaičiai rodo, kad gyvulininkystė ritasi žemyn. Būdami nepriklausomais „Panevėžio veislininkystės“ valdybos nariais ministerijai turėjome nuolat įrodinėti, kad reikia šitų objektų. Galvijų rinka yra nestabili, tad reikalauti stabilių rezultatų nelogiška. Reikia analizuoti kelių metų rodiklius ir tuomet daryti atitinkamas išvadas. Jei tokį sprendimą naikinti veislininkystės įmones priimtų kitos ministerijos atstovai, dar suprasčiau, bet kai Žemės ūkio ministerijos atstovai – tai nenormalu. Mes juk turėtume eiti išvien“, – pabrėžė ūkininkas N. Dubnikovas.

Kol nebus STT išvadų siūlo privatizavimą stabdyti

Pasisakančiųjų veislininkystės įmonių privatizavimo klausimais buvo ir daugiau, diskusija vyko gana aštri. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas reziumavo, kad jau senokai buvo kalbama apie tai, kad šios veislininkystės įmonės atitektų ne kažkokiam vienam privačiam savininkui, bet jų akcininkais būtų kuo didesnė dalis ūkininkų auginančių galvijus ir pačios asociacijos.

„Gaila, kad asociacijos konkrečių žingsnių ta linkme per 20 metų taip ir nepadarė. Tad kyla klausimas – kiek mes dar galim saugot šituos objektus? Pati žemdirbių savivalda turi būti suinteresuota jų išsaugojimu“, – teigė A. Stančikas.

Komiteto narys P. Čimbaras pareiškė įtariąs, kad yra tam tikrų grupių pasidalijimas sferomis, tad pasiūlė kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl privatizuojamų įmonių antikorupcinio vertinimo. Siūlė įpareigoti ministeriją stabdyti privatizaciją, kol nebus tyrimo išvadų.

ŽŪM atstovai savo munduro garbę gynė tikindami, kad privatizacija – tai ne jų iniciatyva, o visas šis procesas buvo pradėtas Vyriausybės. „Ministerija yra tik vykdytoja, o sprendimą dėl valstybės įmonių ir akcinių bendrovių mažinimo priėmė Vyriausybė, patvirtino Seimas. Tad jei Komitetas nuspręs stabdyti procesą, turi kreiptis ne į ŽŪM, o į Vyriausybę.

Komiteto nariai vienbalsiai pritarė P. Čimbaro nuomonei, kad dėl visų privatizuojamų Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įmonių būtų atliekamas antikorupcinis vertinimas. Taip pat siūlymui, kad asociacijos sekančiam komiteto posėdžiui konkrečiai pateiktų pasiūlymus, kokias funkcijas privatizavimui teiktos veislininkystės įmonės turėtų vykdyti bei kitus argumentus jų išsaugojimui. Komiteto nariai pageidavo matyti ir ŽŪR posėdžių protokolus.    

Rasa SMILGYTĖ

ŽŪM stumiama veislininkystės įmonių privatizacija atsidurs po Specialiųjų tyrimų tarnybos filtru

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.