Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Žemdirbiai reikalauja mokestinių atostogų, teisingumo ir smerkia Melioracijos įstatymo projektą

Autorius: Agroeta
Žemdirbiai reikalauja mokestinių atostogų, teisingumo ir smerkia  Melioracijos įstatymo projektą
Žemdirbiai reikalauja mokestinių atostogų, teisingumo ir smerkia Melioracijos įstatymo projektą
Printer Friendly, PDF & Email

(Panevėžys, gegužės 17 d.) Panevėžio rajone penktadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) suvažiavime žemdirbiai priėmė rezoliuciją, kurioje iškėlė reikalavimus pačiais opiausiais šios dienos klausimais. Suvažiavime dalyvavo beveik 150 LŪS delegatų.

„Suvažiavimo dalyviai, vertindami susidariusią situaciją šalies žemės ūkyje, kreipiasi į atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų vadovus ir reikalauja nedelsiant imtis priemonių sprendžiant šias problemas“, – rezoliuciją pradeda LŪS nariai.

Mokesčių bazė nepatraukli

Žemdirbiai ragina peržiūrėti dabar galiojančią tvarką, kuomet mokesčiai „Sodrai“ yra neproporcingai dideli smulkių ir vidutinių ūkių atžvilgiu. Esą žemės ūkio subjektai, deklaruojantys pasėlius ir gaunantys 50 000 Eur pelno, privalės mokėti 10 000 Eur mokesčių „Sodrai“, nepriklausomai nuo ūkio dydžio: ūkis apie 150 ha mokės 67 Eur/ha,  dirbantis 400 ha – 27 Eur/ha, dirbantis 8000 ha – 10 Eur/ha.

„Siūlome visiems besikuriantiems naujiems ūkininkams bent 3-jų metų laikotarpiui suteikti mokestines atostogas. Vien tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. ūkininkai bei jų partneriai vienus metus nuo pirmos veiklos pradžios socialinių draudimo įmokų gali nemokėti, nėra iš esmės ta paskata, kuri skatintų užsiimti ūkininkavimu“, – įsitikinę ūkininkai.

Jie taip pat prašo skaičiuojant gyventojų pajamų mokestį nuo apmokestinamųjų pajamų ir toliau taikyti pajamų mokesčio kreditą bei ragina inicijuoti Žemės mokesčio įstatymo peržiūrėjimą, kad žemės mokestis nebūtų susietas su žemės rinkos kaina.

Sausra ir šalnos jau pribaigė ūkius

LŪS suvažiavimo delegatai pabrėžė ir sausros bei šalnų patirtus nuostolius.

„Dėl užsitęsusios pavasarinės sausros, neįprastai didelių šalnų, ūkininkai įvairiuose regionuose patyrė nuostolius ir kai kurie nebegalės įvykdyti tam tikrus prisiimtus įsipareigojimus, laikytis nustatytų taisyklių. Prašome ir reikalaujame netaikyti žemės ūkio subjektams sankcijų už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą ar įvykdymą nepilna apimtimi“, – teigia LŪS.

Rezoliucijoje raginama keisti ir grūdų standartą, panaikinant I, II ir ekstra klasės grūdų grupes, keičiant juos į „maistiniai“ ir „pašariniai“ grūdai (taip, kaip yra Europos Sąjungos šalyse).

„Numelioruos“ ūkininkų kišenes

Daug aistrų sukėlė ir rengiamas itin nepalankus LR Melioracijos įstatymo projektas. Šiuo įstatymu norima priversti ūkininkus tvarkyti ir prižiūrėti melioracijos įrenginius valstybei priklausančioje žemėje.

„Valstybės lėšomis turi būti užtikrintas valstybės nuosavybės teise priklausančių magistralinių griovių, sureguliuotų upelių, pralaidų, tiltų, užtvankų ir polderių tinkamas eksploatavimas bei rekonstravimas ir jie negali būti perduoti kam nors kitam nuosavybės teise. Siūlome kasmet skirti ne mažiau nei 50 mln. eurų, iš jų 25 mln. eurų valstybei priklausančių melioracijos įrenginių priežiūrai ir 25 mln. – melioracijos investicinių projektų įgyvendinimui“, – tokią išeitį pabrėži LŪS.

Pasak LŪS, klimato kaitos padarinius įmanoma sušvelninti taikant reguliuojamo drenažo sistemas, kai drenažo konstrukcijos pertvarkomos į reguliuojamo nuotėkio drenažo sistemas. LŪS siūlo remti būtent tokių sistemų finansavimą.

Be kita ko, siūloma skatinti ir plėsti melioracijos statinių naudotojų asociacijas. „Reikia leisti joms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti įvairios technikos melioracijos darbams atlikti, prižiūrėti melioracijos grioviams ir pan., – mano ūkininkai. – Taip galima atpiginti melioracijos įrenginių remontą ir priežiūrą. Valant melioracijos griovius, susidaro dideli kiekiai medienos atliekų, kurios galėtų būti panaudotos rajonų katilinių kūrenimui. Deja, šiuo metu iš ūkininkų šių skiedrų niekas nepriima“.

Skaitlingiausia žemdirbių organizacija teigia, kad ruošiamas LR Melioracijos įstatymas privalo užtikrinti melioracijos statinių racionalesnį valdymą, finansavimą ir teisinių santykių pertvarkymą, o ne primesti žemės savininkams prižiūrėti valstybės turtą.

Melioracijos fondo pagrindinę lėšų dalį turėtų sudaryti Valstybės biudžeto lėšos, žemės savininkų ir kitų naudotojų lėšos. „Siūlome į šį fondą įtraukti dalį žemės mokesčio, valstybinės žemės nuomos mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio ūkininkams dalį, kuri susidaro nuo 5 proc. pakėlus iki 15 proc.“, – dar vieną sprendimą valdžiai siūlo LŪS.

Ūkius „skandina“ žemos pieno supirkimo kainos

Be dėmesio neliko ir pienininkystės sektoriaus problemos.

„Reikalaujame iš esmės peržiūrėti turimą teisinę bazę, siekiant subalansuoti žemės ūkio produkcijos pasiūlą ir paklausą, įteisinti, kad santykiai tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų būtų plėtojami remiantis objektyviais ekonominiais principais“, – itin žemų pieno supirkimo kainų problemą akcentuoja LŪS

Suvažiavimo delegatai įsitikinę, kad situacija Lietuvos pieno sektoriuje yra nenormali. 

Sankcijos priveda žemdirbius prie bankroto

Daug problemų matoma ir ekologinio ūkio sektoriuje.

„Reikalaujame peržiūrėti kaimyninės ir foninės aplinkos taršos nustatymo tvarką ir taikomas poveikio priemones. Turi būti pradėta taikyti ES numatyta laboratorinių tyrimų paklaida“, – foninės taršos problemą akcentuoja LŪS.

Būtent dėl foninės taršos, mano ūkininkai, kai kurie ūkiai sulaukė neproporcingai didelių sankcijų.

„Aptikus neleistinų ekologinėje gamyboje medžiagų likučius turi būti atliekamas tyrimas, kurio siekiama nustatyti taršos šaltinį, identifikuoti ir atskirti piktnaudžiavimo atvejus nuo galimai iš kaimyninių įprastinės gamybos ūkių patekusios taršos“, – teigiama rezoliucijoje.

Joje reikalaujama pakeisti taikomų finansinių sankcijų už padarytus pažeidimus metodiką, kuri iki šiol yra neteisinga. „Ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai patiria didžiules finansines sankcijas, kai kuriais atvejais ūkiams gresia bankrotas. Esame įsitikinę, kad ūkiai perteklinės biurokratinės naštos įstumiami į nelygias konkurencines sąlygas lyginant su kitų ES šalių ekologiniais ūkiais“, – teigia LŪS.

Ji prašo prašo sudaryti galimybes ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams dalyvauti ir kitose „Agrarinės aplinkosaugos“ programose, kaip pvz. ražienos ir kt. Be to, ragina suvienodinti sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ ES reglamentines ir NMA paramines ekologinių ūkių taisykles ir reikalavimus. Ypač dėl azotą kaupiančių augalų auginimo.

Vienodos tiesioginės išmokos

LŪS suvažiavimo delegatai yra sunerimę dėl Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo po 2020 metų.

„Kategoriškai nepritariame Europos Komisijos pasiūlymui dėl išorinės konvergencijos. Pasiūlyta formulė suponuoja, kad Lietuvos tiesioginės išmokos periodo gale tesieks 75-80 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Derybose dėl daugiametės finansinės perspektyvos raginame Lietuvos derybininkus siekti, kad:  tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams jau nuo 2021 m. siektų ES vidurkį be jokių pereinamųjų laikotarpių, o išmoka už klimatui ir aplinkai naudingas praktikas būtų prilyginta vidutinei ES išmokai už tokios pat paskirties praktiką“, – neabejoja LŪS.

Pasak sąjungos, neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, prašome užtikrinti, kad iš Lietuvos ūkininkų nebūtų reikalaujama 100 proc. įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus.

Papildomas galvos skausmas

Tarsi to būtų mažai, daugybę neišspręstų klausimų šiuo metu į kampą varo ir nenašiose žemės ūkininkaujančius žemdirbius.

„Asmenys, ūkininkaujantys žemėse, kurių našumo balas sudaro iki 36,49 imtinai, privalo ir toliau gauti žemės ūkio veiklai reikalingą pagalbą bei tikslinę finansinę paramą“, – neabejoja LŪS.

Rezoliucijoje teigiama, kad parama asmenims, deklaruojantiems pievas arba ganyklas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, turi būtų skiriama tik tiems, kurie Ūkinių gyvūnų registro duomenimis turi ne mažiau kaip 0,25 sutartinio gyvulio (SG), tenkančio vienam deklaruotam pievų ir (ar) ganyklų hektarui. Sudarant naujai didelių gamtinių ir specifinių kliūčių turinčių vietovių žemėlapį laikytis pozicijos, kad taikomas mažiausias administracinis teritorinis vienetas yra seniūnija.

Be kita ko, dar kartą priminta, kad turi būti tinkamai reguliuojama valstybės saugomų ir medžiojamų miško gyvūnų, ypač vilkų, populiacija, o saugomų paukščių ir miško žvėrių padaroma žala turi būti atlyginama 100 proc.

Gediminas STANIŠAUSKAS

Facebook komentarai

T Hegvita agro