Viešas laiškas Žemės ūkio rūmų pirmininkui A. Svitojui: Kai nutylima tiesa ir susireikšminama

(Vilnius, balandžio 16 d.) Šių metų balandžio 3 d. „Valstiečių laikraštyje“ pasirodžiusi publikacija grobuonišku pavadinimu „Stambieji ūkininkai nori daugiau pinigų“, o balandžio 6 d. laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ interviu su Žemės ūkio rūmų (toliau – ŽŪR) pirmininku A. Svitojumi pernelyg nenustebino: po to, kai iš ŽŪR pasitraukė pagrindiniai žemės ūkio produkcijos gamintojai ir gamybiniai klausimai tapo antraplaniais, ŽŪR kilo išgyvenimo problema – atstovaujamų interesų paieška ir identifikavimas. Neturint konstruktyvių pasiūlymų, griebiamasi išbandytos šmeižto taktikos: Lietuvos žemės ūkio tarybos (toliau – Taryba) juodinimo, stambių-smulkių priešpriešos skatinimo ir pan.

Tendencingai neigiamai interpretuojant Tarybos kreipimąsi į žemės ūkio ministrą dėl Lietuvoje įgyvendinamos ES BŽŪP po 2020 metų, sąmoningai priešinami Lietuvos žemdirbiai, kalamas nesantaikos pleištas tarp smulkaus ir stambaus ūkio, net nesiteikiant pasigilinti, kas tas smulkus, o kas – stambus, kokiais mato vienetais tai matuojama. Tenka tik apgailestauti, kad kriterijumi pasirinktas „hektaras“, kuris toli gražu neapsprendžia ūkio gyvybingumo ir perspektyvų, neatspindi visų ūkio veiklos tvarumo aspektų (ne tik ekonominių, bet socialinių ir aplinkosauginių), visiems šalies piliečiams teikiamos naudos per valstybei sumokamus mokesčius bei kuriamą pridėtinę vertę, valstybės remiamų investicijų grąžą.

ŽŪR atstovų pasisakymuose kaimo vietovių gyvybingumas suvokiamas tik kaip ES mokamų tiesioginių išmokų didinimas, taikant išmokų perskirstymo mechanizmą: papildomas išmokas už pirmuosius 30 ha ar jauniesiems ūkininkams – už pirmuosius 90 ha. Dar kartą norime patvirtinti, kad Lietuvoje perskirstymo išmokų dalis yra viena didžiausių ES. Straipsnio autoriams, ŽŪR pirmininkui ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkui, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkui pateikiame skaičius: perskirstymo išmokai skirta 420 mln. eurų, palyginimui, Lietuvos kaimo plėtros programos priemonei „Investicijos į materialųjį turtą“ – 429 mln. eurų. Taigi, suskaičiavus visas subsidijas (ne tik už žemės plotą), išmokas, kompensacijas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto š. m. sausio 2 d. duomenimis, ūkiai iki 30 ha gavo vidutiniškai po 273 eur/ha, ūkiai virš 150 ha – 180 eur/ha, o žemės ūkio įmonės – 151 eur/ha. Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenis, net 64 proc. visų finansuojamų paraiškų pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ patenka į smulkių ir vidutinių ūkių kategoriją. Be to, skiriama negrąžinama 40 tūkst. eurų įsikūrimo parama jaunajam ūkininkui, 15 tūkst. eurų parama – pradedančiam ne žemės ūkio verslą kaime. Taip pat kitos lengvatos – avansinis paramos mokėjimas, galimybė įsigyti ūkinius gyvūnus, nereikalaujama pagrįsti projekto finansavimo šaltinio, sutrumpintas kontrolės laikotarpis, padidintas iki 20 ha miško valdos plotas, beveik dukart didesnis paramos intensyvumas ir kt. Taigi, populiarumo ieškotojai ir užsakomųjų straipsnių autoriai, atsikvošėkite, skleisdami melą, kad stambūs ūkiai paramos gauna daugiausia.

Iš tikrųjų, š. m. kovo 21 d. posėdyje Lietuvos žemės ūkio taryba priėmė sprendimą kreiptis į aukščiausius Lietuvos pareigūnus, prašydama užtikrinti, kad Lietuvai būtų skirta „daugiau pinigų“ ir išmoka 2020 m. pasiektų 2013m. garantuotą, vidutinį 196 eur/ha dydį – VISIEMS, stambiems, vidutiniams ir smulkiems žemdirbiams. Padaryta tai pačiu laiku – Europos Parlamente tik prasidėjus diskusijoms dėl 2020 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Šį kreipimąsi, o taip pat ir straipsnyje minimą dokumentą, dėl kurio bandoma sukurti intrigą, neva, publikacijoje aptariamas, „iš Žemės ūkio ministerijos „nutekėjęs“ (suprask, slaptas ir niekur neviešintas) vienos neseniai įkurtos žemdirbių organizacijos kreipimasis“ – galima rasti šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos tinklapio kovo 22 d. „Naujienose“ (nuoroda: http://www.lzuba.lt/naujienos-537). Nesugebėjimas „pasiimti“ viešai paskelbtos medžiagos neturėtų būti prilyginamas sensacijai ir šiais laikais gali sukelti tik užuojautą.

Iš esmės, Kreipimosi tekstas nesupriešina nė vienos grupės žemdirbių su kitomis, nė vieno tvarumo aspekto neiškelia aukščiau kitų. Pvz., ekonominio aukščiau aplinkosaugos ir atvirkščiai – aplinkosaugos aukščiau ekonominio. Priešingai, Tarybos nuomone, žemės ūkio regiono tvarumas turi apimti regiono žemės ūkio veiklos ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos aspektų visumą. Akivaizdu, kad siūlomi prioritetai teiks naudą ir grąžą tiek žemdirbiams, tiek visuomenei. Jie atitinka BŽŪP tikslus, kuriuose tikrai nėra jokių užuominų apie paramos diferenciavimą pagal ūkio dydį. Kaip ir Tarybos kreipimosi tekste – Tarybai svarbūs visi Lietuvos žemdirbiai. Todėl sunku suprasti, kuo ŽŪR atstovams užkliuvo Tarybos raginimas prioritetiniu laikyti žemės ūkio veiklos tvarumą.

Bendrai paėmus, derėtų padirbėti su statistinės ir kitos viešai prieinamos infirmacijos šaltiniais, kur galima rasti pakankamai duomenų apie Lietuvoje mokamų išmokų dalį, kitus finansinius, mokestinius ir pan. rodiklius. Tada nereiktų remtis žodiniais teiginiais, kad tik ES paramos dėka nenuostolingai dirba daugelis stambiausių ūkių, ir cituoti Žemės ūkio akademijos dėstytojų žodžius.

Žemdirbiams skiriamos BŽŪP lėšos turi būti ne išsklaidomos, o koncentruojamos, siekiant ilguoju laikotarpiu didinti visų ūkių pajamas ir gyvybingumą. Kaip minėta, Lietuvoje taikoma viena didžiausių ES perskirstymo išmoka, kurių suma prilygsta lėšoms, skirtoms investicijoms į žemės ūkio valdas. Jų būtų pakakę pastatyti kiekvienoje apskrityje po nedidelę, tarkime, kooperatinę pieno, mėsos ar daržovių perdirbimo įmonę, tokiu būdu sutrumpinant tiekimo grandinę, užtikrinant regionų aprūpinimą vietiniais produktais ir geresnes supirkimo kainas visiems gamintojams bei dalyvauti viešuose konkursuose tiekiant lietuvišką produkciją mokykloms, ligoninėms, kariuomenei ir pan. To nebuvo padaryta ir situacija toliau negerėja. Todėl Taryba siūlo ŽŪR vietoje vojažų ir ekskursijų po ES šalis bei pasaulį užsiimti kooperacija, žemdirbių kooperatyvų – gamybos, perdirbimo, paslaugų ar prekybos – steigimu. Taryba palaiko kooperacijos plėtrą, bet tai Jūsų prievolė ir priedermė, paveldėta nuo pat Rūmų atkūrimo. BŽŪP prioritetas – koncentruoti paramos lėšas ten, kur jos teikia didžiausią grąžą bei naudą visuomenei. Taip bus kryptingai įgyvendinami Stojimo sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai.

Todėl, ŽŪR pirmininke, vienykite tam jėgas, o ne ieškokite intrigų ar kitų funkcijų Rūmams. Susitvarkykite su turimomis. Beje, reikėtų ir viešai deklaruoti, kaip panaudojate iš valstybės gaunamus šimtatūkstantinius asignavimus ŽŪR administravimui ir labai dideles lėšas žemdirbių švietimui bei konsultavimui, kuo nuolat piktinasi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas. Taryba, šiandien vienijanti dešimtį Lietuvos mastu veikiančių savivaldos organizacijų, apjungianti absoliučią daugumą prekinę žemės ūkio produkciją gaminančių žemdirbių, negauna iš biudžeto nė euro ir apie plėtrą vien dėl didesnio narių skaičiaus, kol kas negalvoja (nors pageidaujančių yra ne vienas), o Rūmams skiriamos biudžetinės lėšos pagal Jus ne „šaršalui“ kelti. Mes esame ir būsime tolerantiški ŽŪR nariams ir jų nuomonei, bet niekada nesutiksime, kad prisidengę jų vardu, važinėtumėte po rajonus ir politikuotumėte. Tai kompromituoja visą žemdirbišką bendruomenę.

Tarybos nariai visuomet skrupulingai atstovauja visų ūkių interesams ir mato toliau, nei savi interesai. Tai aiškiai parodo ir Tarybos inicijuota Peticija dėl išmokų sulyginimo bei jos gynimas Europos Parlamento Peticijų komitete. Tuo tarpu ŽŪR elgėsi netgi priešingai – kai kurių šaltinių duomenimis, ŽŪR vardu buvo agituojama jos nepasirašyti.

Kaip vertinti Jūsų veiksmus ir deklaruojamą paramą smulkiems bei vidutiniams ūkiams ir asmeninio dvaro plėtrą bei prieglobstį Rūmuose besikuriančioms alternatyvioms jau nuo seno veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms? O galų gale ir jau veikiančios Lietuvos žemės ūkio tarybos neigimą? Ar tai žmonių telkimas bendram darbui?

Taryba suvokia, kad negalima ignoruoti ES ir Pasauliui kylančių iššūkių, į BŽŪP reikia žvelgti per platesnę prizmę, o ne kelti intrigas. Tik naivus kūdikis gali manyti, jog ES atstovai nestebi ir nemato nuolatinių ŽŪR administracijos pastangų skaldyti žemdirbių bendruomenę, ir tai tikrai turės įtakos derybų dėl teisingesnių išmokų rezultatams.

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Petras Puskunigis

Partnerių turinys

  • 3 komentarai
    Komentuoti

    1. Ūkvedys.   2019/04/17 at 18:27

      Tiesa,nėra ko pridėti.

    2. Iji   2019/04/17 at 23:28

      Stambiesiems vis mažai ir mažai.

    3. pasalietis   2019/04/18 at 09:01

      Klausimelis Ar Rumai 100 proc islaikomi is valstybes biudzeto gali atstuvauti zemdirbi

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.