Vidutinių pieno ūkių savininkai kovoja už teisybę

(Akademija, gruodžio 7 d.) Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija savo narius pakvietė į forumą, kuriame aptartos šių ūkių veiklą trikdančios problemos, grėsmės ir perspektyvos. Buvo išsakyta įvairiausių nuomonių, pastabų, pasiūlymų. Vidutinių pieno ūkių asociacija įkurta šių metų liepos 16 dieną, prieš porą savaičių ji tapo Žemės ūkio rūmų nare.

Šios asociacijos valdybos pirmininkė, Šilutės rajono ūkininkė Juzefa Tamavičienė griežtu tonu kalbėjo: „Mes, ūkininkai, turėtume atsakyti už teisingą ūkio planavimą, o perdirbėjai – už žaliavinį pieną mokėti pagrįstą kainą. Šiandien taip nėra. Pieno perdirbėjai svarsto, kaip čia padaryti sutartis metams, kaip pieno gamintojus prisirišti. Kad tik perdirbėjai turėtų garantijas, jog tos produkcijos jiems tikrai bus pakankamai“.

J. Tamavičienės teigimu, Žemės ūkio ministerija ir visi valstybės tarnautojai privalėtų vadovautis tarnybinių instrukcijų reikalavimais ir visiškai atmesti asmeninį palankumą politinei partijai. Ministerijos darbuotojai, nespėję sušilti kojų, susipažinti su darbu, pirmoje eilėje verčiami lakstyti pagal politinės partijos nurodymus. Todėl nedaug dėmesio skiriama tiesioginiam darbui.

Perspektyva pieno ūkyje, pasak asociacijos valdybos pirmininkės, – tai vaizdas plokštumoje, kurioje glaudžiai surišti trys partneriai – gamintojas, perdirbėjas ir valstybės institucija. Tik nuo sąžiningo perdirbėjo priklauso, ar jis turės ilgalaikį tiekėją.

J. Tamavičienė sakė esanti įsitikinusi, kad stambūs pramoniniai ūkiai eina laužydami visas užtvaras, nes jie orientuoti į pelną. To negalima pasakyti apie smulkius pieno ūkius, nes juose pelnas nėra pirmoje vietoje. Stambūs ūkiai žlugdo bioįvairovę, nebesaugo dirvožemio, nors prieš tai šiandien ir kovojama Europos Sąjungoje.

J. Tamavičienės nuostatoms pritarė ir ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus, skaitęs pranešimą „Lietuvos pieno ūkis – tik ateitis“. Jis pripažino: „Mes niekaip nesusitariame vienas su kitu būti solidarūs, pakantūs, vieningi, kad pasiektume geresnių rezultatų.“ Tokių nesutarimų rezultatai: vienam lietuviui šiuo metu tenka po vieną  kiaulę, Danijoje – po keturias. Dabar mūsų šalyje belikę 240 tūkst. melžiamų karvių. 1990-aisiais iš karvės buvo primelžiama vidutiniškai po 2 tonas pieno, šiandien – jau beveik po 6 tonas.

A. Svitojus prisiminė 1994 metais Pensilvanijoje, JAV, matytą karvių fabriką. Ten 15 žmonių šeimos ūkis prižiūri 5 tūkst. melžiamų karvių. Karvės – be ragų, be uodegų, automatinės plovimo sistemos nuplauna mėšlą… Po trejų metų A. Svitojus rado jau 10 tūkst. karvių toje pačioje fermoje, dirbo tiek pat žmonių. Ar reikia Lietuvoje tokių fabrikų? 10 tūkst. karvių yra keliuose mūsų šalies rajonuose laikomų galvijų kiekis.

Vidutinių pieno ūkių savininkams patarimų pateikė LŽŪKT Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė. Apie europinės paramos pieno ūkiams perspektyvas kalbėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus pavaduotoja Alma Valskytė. O Vigilijus Jukna, buvęs žemės ūkio ministras, pasidžiaugė, kad vidutinių pieno ūkių savininkai yra ne tik aktyvūs stebėtojai, bet ir kelia opias ir aktualias problemas šiame sektoriuje.

Tik Seimo narė, ekonomistė Aušra Maldeikienė neišvengė politikavimo. Jos manymu, kad Rokiškio, Vilkyškių ir kitokios sūrių „kontorėlės“ turi iš tikrųjų gerus „pėstininkus“. Teigė, kad ir pats gyvenimas yra politika, nes reikia savo prekėms rasti rinką, jas pelningai parduoti. Seimo narė dėl žaliavinio pieno kainų ūkininkams patarė teikti grupinius ieškinius. Tokia teisinė forma leistų susidoroti su  neišsprendžiamomis problemomis.

Stasys DAPKUS

  • 11 komentarai
    Komentuoti

    1. Pienininkas   2018/12/07 at 09:38

      Pagaliau atsirado tikri vidutiniai pienininkai, o ne kaip buvo Vilionio asociacija, kuri dabar su Talmantų ir bendrovių asociacijom įkūrė kažkokią taryba. Puiku ir tai kad smulkieji pienininkai žino kas juos gali tinkamiausiai atstovauti ir įstojo į žemės ūkio rūmus.

    2. Pienin   2018/12/07 at 09:38

      Pagaliau atsirado tikri vidutiniai pienininkai, o ne kaip buvo Vilionio asociacija, kuri dabar su Talmantų ir bendrovių asociacijom įkūrė kažkokią taryba. Puiku ir tai kad smulkieji pienininkai žino kas juos gali tinkamiausiai atstovauti ir įstojo į žemės ūkio rūmus.

    3. Anonimas   2018/12/07 at 10:50

      Ups
      Nu tai kada pradedame teikti grupinius ieskinius del neteisingai mokamos kainos nuo 2015 nemaza suma susidarytu o irodymus tai musu saskaitos tik advokaya reiktu samdyti

    4. a   2018/12/07 at 13:23

      Tikra asociacija su tikrais ūkininkais. Puiku kad atstovaujate pienininkus.

    5. ūkininkas   2018/12/07 at 15:17

      Labai teisingai seimo narė Aušra Maldeikienė pasakė.Tik tokiais būdais galima save apginti, o ar ūkininkai sugebės susivienyti priklauso nuo jų pačių, niekas už juos nieko nepadarys.Reikia naudotis gerais nemokamais patarimais.O už advokato darbą, reikės susimokėti, nes patys ūkininkai tikrai to nesugebės pasidaryti.

    6. Anonimas   2018/12/07 at 18:30

      Naują asociaciją palaikykime savo buvimu joje, aktyviai dal;yvaukime jos darbe. nebijokime siuūlyti ką Jums skauda-tada mes iš to visi laimęsime.Ačiū tiems darbštuoliams, kurie tai daro.

    7. Ūkininkas   2018/12/07 at 18:33

      Senai reikejo tai padaryti, nes J.Vilionis visus durnino.Tokiu žmogumi negalima nei tikėti nei pasitikėti,

    8. dalyve   2018/12/09 at 20:25

      Laukimas rezultatų. Džiaugiuosi A. Maldeikiene

    9. Jonas   2018/12/10 at 09:21

      Vilionio asociacijoje iš realių 90 narių bent pusė narių jau yra stambiausios bendrovės, taigi Vilionis yra žemės ūkio bendrovių asociacijos kaip ir marionetė ar ką?

    10. Klausimas Tamavičienei   2018/12/10 at 11:59

      Bėda ta, kad mažieji pieno gamintojai nesuvokia elementaraus dalyko, kad siekiant kažko gauti, reikia kažką duoti. Ką gali duoti mažieji pieno gamintojai? Pavyzdžiui, užtikrinti pieno tiekimų stabilumą. Juk mažųjų pieno gamintojų tiekiamo pieno kiekis svyruoja beveik +- 100 proc. priklausomai nuo sezoniškumo. O juk tokiu atveju pieninėms tenka išlaikyti pieno perdirbimo pajėgumus, kurie užtikrintų pieno perdirbimą maksimalaus tiekimo laikotarpiais. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad tie pajėgumai panaudojami tik 50 proc. tiekimo sumažėjimo (paprastai tvartiniu laikotarpiu) metu. Tad gerbiamai Tamavičienei pradėti reiktų nuo mažų ūkių įsipareigojimo dėl situacijos pagerinimo — pieno tiekimo sezoniškumo sumažinimo. Kodėl ji ape tai nekalba???

    11. Atsakymas į klausimą   2018/12/10 at 23:37

      Gerbiamasis, ir vėl verkšleni! Vidutiniai pieno ūkiai ir stambieji turi susitvarkę pieno tiekimą nuosekliai visų metų eigoje. O tie ūkininkai ,kurie turi 2 karvytes, manau nepakenks pieno perdirbimo pajėgumams.Suvokia puikiai , kad perdirbėjams, o ypatingai kooperatyvams jie “ duoda“ daug…….Nors pagalbos dar neprašiau,bet jau vadovaujate.Tik neskubėkite ruošti atestacijos.

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.