Už saugotinas veisles išmokama ženkli parama

(Vilnius, balandžio 19 d.) Bėgant metams, pokyčiai paliečia kiekvieną žemės ūkio sritį – ne išimtis ir gyvulininkystės sektorius. Daugėjant iš užsienio atsivežamų naujų gyvulių veislių, vis dėlto nelieka užmirštos ir senosios gyvulių veislės, kurios pasižymi išskirtinėmis savybėmis bei yra mūsų šalies paveldo dalis. Lietuvos žemės ūkis neįsivaizduojamas be žemaitukų, stambiųjų žemaitukų, Lietuvos sunkiųjų arklių, baltnugarių, juodmargių, žalųjų, šėmųjų galvijų, juodgalvių, šiurkščiavilnių avių, Lietuvos baltųjų ir vietinių kiaulių,  vištinių žąsų veislių, o prie jų išsaugojimo labiausiai prisideda mūsų ūkininkai, kuriems už minėtų gyvulių auginimą yra mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vyr. specialistės Agnės Prakapienės, ūkininkai, įgyvendinantys prisiimtus įsipareigojimus pagal minėtą veiklą, prisideda ne tik prie senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių populiacijos didinimo, bet ir prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

„KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ yra puikus įrankis ne tik puoselėti senąsias gyvulių ir paukščių veisles, bet ir  kelti savo ūkio gerovę bei prisidėti prie aplinkai draugiško ūkininkavimo. Tad auginantys ar ketinantys auginti tokius gyvulius bei paukščius, turėtų suklusti – balandžio 16 d. – birželio 4 d. minėtų ūkinių gyvūnų augintojai kviečiami teikti paraiškas  pagal minėtą KPP veiklą kompensacinėms išmokoms gauti. Šiuo paraiškų rinkimo etapu veiklai „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ skirta 1 167 573 Eur paramos lėšų.“, – kviečia naudotis KPP galimybėmis vyr. specialistė A. Prakapienė.

Kam kiek ir už ką

Kompensacinės išmokos ūkininkams mokamos už paramos paraiškoje įsipareigotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių skaičių. Parama mokama 5 arba 6 metus. Pareiškėjas turi laikyti bent 1 arklį (arba) galviją, (arba) 2 kiaules, (arba) 5 avis, (arba) 10 naminių paukščių, priklausančių Lietuvos senosioms veislėms, kurioms gresia išnykimas.

Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvuliai ar paukščiai turi būti įregistruoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centre (ŽŪIKVC). Taip pat iki paraiškos pateikimo pareiškėjai privalo ŽŪIKVC užregistruoti valdos duomenis bei atnaujinti duomenis šio centro Gyvulių veislininkystės informacinėje sistemoje.

Parama teikiama už šiuos nykstančių Lietuvos senųjų gyvulių ir naminių paukščių veislių laikomus ūkinius gyvūnus, skaičiuojant išmokos dydį vienam sutartiniam gyvuliui (SG):

už žemaitukų veislės arklius mokama 200 Eur už 1 SG;

už stambiųjų žemaitukų veislės arklius – 200 Eur už 1 SG;

už Lietuvos sunkiuosius arklius – 200 Eur už 1 SG;

už Lietuvos šėmuosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200 Eur už 1 SG;

už Lietuvos baltnugarius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200 Eur už 1 SG;

už senojo genotipo Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus (karves, telyčias, veislinius bulius) – 200 Eur už 1 SG;

už senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 180 Eur už 1SG;

už Lietuvos vietines kiaules (paršavedes, kiaulaites, veislinius kuilius) – 180 Eur už 1 SG;

už Lietuvos šiurkščiavilnes avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 187 Eur už 1 SG;

už senojo genotipo Lietuvos juodgalves avis (ėriavedes, avytes, veislinius avinus) – 187 Eur už 1 SG;

už Lietuvos vištines žąsis – 162 Eur už 1 SG.

Paraiškos renkamos Nacionalinės mokėjimo agentūros teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Agroeta

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.