Susigrąžinti garbę – gal būtų pirmučiausias siekis

Almonas Gutkauskas

Niekas negali būti laimingas negerbdamas savęs. Ž. Ž. Ruso

Nesunku yra įžvelgti, kad Lietuvoje yra supaprastintas požiūris į Žemės ūkio ministeriją, jos reikšmę žemės ūkyje. Ir tai ne tik šios dienos požiūriu.

O gal ir noras sumenkinti jos įtaką.

Man tas nepatinka. Kas kita klaidos, kurių buvo ir labai skaudžių. Jas nenutylėdavau – mano nuomonė buvo išsakoma medijose, taip pat tuometinėje interneto svetainėje, kurią tuomet redagavau. Paskelbta pasvarstymų daugiau kaip 1200 puslapių.

Taip gyvenime išėjo, kad darbo karjeroje neteko peršokti nei vieno laiptelio, tad gal geriau nei kitas galiu palyginti, kuo vieni darbai skiriasi nuo kitų darbų.

Kai dirbi sąžiningai, kiekvienas darbas vienodai ne lengvas. Tačiau… kuo aukštesniame laiptelyje dirbi, tuo darbas yra sunkesnis, o ne atvirkščiai, kaip Lietuvoje daugelis mano.

Manau visoje toje grandinėje darbas Žemės ūkio ministerijoje yra labai sudėtingas. Kalbu, kai dirbama sąžiningai.

Šį tą galiu suvokti, kai darbai, pareigos suvedė su galybę pačių įvairiausių žmonių, supažindino su pačia įvairiausia darbų specifika.

Po aštuntos klasės vasaros atostogų metu dirbau medžio apdirbimo kombinate Šiauliuose su tėčio broliu, tuomet prieš pora metų sugrįžusiu iš politinių kalinių kalėjimo. Po devintos ir dešimtos klasės vasaros atostogų metu dirbau sunkvežimio kroviku Daugšiagirio tarybiniame ūkyje (Prienų rajone).

Baigęs vidutinę nuosekliai viena darbų pakopa keitė kitą: vairuotojas Rokų kolūkyje (Kauno rajone), studijos, brigadininkas, meistras, darbų vykdytojas statybose, tyrėjas ir projektuotojas Vandens ūkio projektavimo institute. Vėliau pervestas darbui Melioracijos ir vandens ūkio ministerijoje, iš ten pervestas į Agropramoninį komitetą, iš jo – tose pat patalpose pervestas į Žemės ūkio ministeriją ir… Tatulą… iki išėjimo į poilsį.

Ir kai pastebiu, kaip šiandien garsiai žmonės reiškia patyčias kitam, ypač kitokiam, ypač internetų platybėse, nemanau, kad tai duoda naudą Lietuvai.

Todėl stebina tolerancija tam Lietuvoje.

Ypač kai matai, kad kaip vagys vogė, taip ir vagia, kai Lietuvoje neturime nei vieno pasodinto už korupciją.

Šią savaitę daug kas manau perskaitė Singapūro vadovo Lee Kuan Yew mintis, kaip kokiu būdu jis savo šalyje susidorojo su korupcija ir banditais. Pas save Fb tuokart tik galėjau apgailestauti, kad jei kas nors Lietuvoje tai būtų pabandęs padaryti, išgirstų visus tuos epitetus: raudoni ateina, Maskva, Kremlius, Putinas. Dar tuos vata, troliai…

Ir ką žmonės, susigūžta… Pratyla ir užtyla.

Geras surastas metodas korupcijai plėtoti, vogti.

O lygiagrečiai sekamos pasakėlės medijose, ir vėl tik apgailestauti tegaliu – o kiek daug tomis pasakėlėmis tikinčių yra.

O protingesni vis dar tyli, kas Lietuvoje visus tuos 28 metus įprasta. Net tuomet tylėta, kai labiausiai nusipelnę Lietuvos Nepriklausomybės atstatymui nusipelnę žmonės buvo trypiami. Ar Lietuvos kultūrai, menui.

Bet grįžkime prie pradinės minties.

Ar pasakytumėte kas labiausiai reiškiasi? Manau, tie, kurie pučia į bendrą dūdą „pasaulio galingojo įgaliotinių tarnų“ norams. Kurie pučia į vieną dūdą su korupcionieriais.

Ta pastovi „konjuktūrščina“ Lietuvą persekioja ir persekioja, pasirodo, visus 28 metus.

Kai pagalvoju, turiu šeimos istoriją, buvau aktyvus sąjūdietis, kuomet buvome sukūrę ir savo Sąjūdžio grupelę Žirmūnuose, kai ten žmonės buvo išrinkę savo lyderiu, buvau pagal nukreipimą prie pirmųjų iš tų, kurie gyva grandine apjuosėme televizijos bokštą, dar kelios dienos iki tų įvykių, o iš kart po konflikto prie bokšto, atėjau ir stovėjau prie Aukščiausios Tarybos… Bet tu mane nors į gabalus sukapok, niekuomet nesielgsiu taip, kaip norėtų tie „pasaulio galingojo įgaliotinių tarnai“ ar jų ta penktoji kolona Lietuvai.

Lig šiol Tauta rinkimuose labai silpnai dalyvaudavo – valdantieji surinkdavo apie ketvirtį gyventojų balsų palaikymą (kas Vakaruose ir įprasta).

O toliau visi kiti be gailesčio „kapoja“ tų išrinktųjų  patvirtintas Vyriausybes.

Lyg jie būtų didžiausi Lietuvos priešai.

Kai Vyriausybės kabineto nariai nepadaro grubesnių klaidų, traukiamos smulkmenos. Jos pučiamos iki dramblio ir tuomet su visu įniršiu daužoma jėga, kuri reikalinga drambliui nugalabinti.

Ar žmonės tai mato, supranta, nežinau.

Bet sugebama, matau, žmones paveikti taip, kad bet koks siekis nors kažkiek drausminti korupcionierius, tie nesunkiai pasiekia visuomenės paramos. Paleidę iniciatorius į patyčių liūną (prisiminkime siekius pažaboti alkoholio prekybą, rūkorių įpročius, pagerinti vaikų mitybą…).

Žinoma, propaganda, manau, daug yra tautiečių paveikusi.

Manau, labiau viešai drąsiai rašo, kalba tie, kurie jaučia šios dienos konjuktūra. Ypač didelė dalis, manau, to mulkinimo neatlaikę. Gaila kad tokių daug meno žmonių, inteligentijos. Šitie šiandien, deja, „neblizga“ supratimu, kas šiandien dedasi pasaulyje, Europoje, Lietuvoje. Paprastai kalbama apie pasekmes, o ne priežastis, dėl ko tos pasekmės.

O kiek yra suprantančių situaciją Lietuvoje, mes juk nežinomi. Protingi, kaip paprastai būna Lietuvoje, tyli.

Susigrąžinti garbę – gal būtų pirmučiausias siekis

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.