Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Stiprėjančios Tarybos nariai prakalbo apie giliausią krizę žemės ūkyje

Autorius: Agroeta
Stiprėjančios Tarybos nariai prakalbo apie giliausią krizę žemės ūkyje
Stiprėjančios Tarybos nariai prakalbo apie giliausią krizę žemės ūkyje
Printer Friendly, PDF & Email

(Kaunas, vasario 11 d.) Praėjo pusantrų metų, kai prasidėjo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) skilimas. Penkios žemdirbiškos organizacijos, nepritariančios skėtinės žemdirbių savivaldos organizacijos sprendimams, įsteigė alternatyvią organizaciją – Lietuvos žemės ūkio tarybą (LŽŪT). Šiandien ji dar neturi patalpų ir neturi nė vieno samdomo darbuotojo, negauna nė euro iš biudžeto savo veiklai, o jos nariai pravardžiuojami atskalūnais. Tačiau tai yra jau rimta derybinė jėga. Geriausias įrodymas – tai, kad prie jos šliejasi vis daugiau narių.

Dabar LŽŪT vienija jau dešimt asociacijų. Paskutiniame posėdyje pritarta keturių naujų narių priėmimui.

Visateisiais Tarybos nariais tapo Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija, kurios veikloje dalyvauja septyni kooperatyvai, vienijantys 280 ūkių.

Prisijungė Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacija, kuri atstovauja devynių Lietuvos kiaulininkystės ūkių interesams, neketina skersai kelio stoti mažiesiems kiaulių laikytojams.

Pečius su kitomis žemdirbių asociacijomis nutarė suremti ir veislininkystės asociacijos. Lietuvos juodmargių gerintojų asociacija LŽŪT nare tapo jau anksčiau, o dabar – ir Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacija.

Tarp naujųjų organizacijos narių – ir Lietuvos arklių augintojų asociacija, vienijanti 65 augintojus. Bendrai jų laikomas arklių skaičius siekia 1,8 tūkst.

Visi susiduria tiek su bendromis, tiek ir specifinėmis problemomis. LŽŪT steigėjai laikosi nuostatos  gilintis į visas žemės ūkio problemas ir atstovauti visų žemės ūkio verslų interesams. Įsilieję į Tarybą, naujieji nariai savo ruožtu tikisi veiksmų ir sprendimų sinergijos.

Antai Veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Edmundas Adomavičius pasidalijo skausmingiausia šiam sektoriui problema. Sektorius patiria didžiausią krizę dėl afrikinio kiaulių maro. Be valstybės paramos gresia bankrotas. Patekti į židinio apsaugos zoną 10 km spinduliu ūkiui yra pati blogiausia žinia. 

„Radviliškio rajone viena įmonė yra pakliuvusi du kartus. Vieną kartą – 9,5 km, kitą kartą – 8,5 km atstumu nuo židinio. Negavo galimybės 4 mėn. pardavinėti gyvulius. Laiko 16 tūkst. kiaulių, patyrė apie 700 tūkst. eurų nuostolį“, – konkretų pavyzdį pateikė asociacijos prezidentas. Pasak jo, sunku suvokti, kodėl taip turi kentėti įmonė ir jos žmonės, nors padaryta viskas, kad užkratas čia nepatektų.

Specializuota įmonė tampa įkalinta trečiojoje zonoje – iš jos nei gyvulių, nei produkcijos negalima išvežti, skerdikai kainą „pjauna“ 20–25 proc.

Mėginimas patiems minti kelius į ŽŪM ir Vyriausybę dėl paramos kiaulininkystės ūkiams nuėjo vėjais. Ministerijos pateiktas atsakymas buvo, tiesą sakant, kokio ir tikėjosi – paremtas europiniais reglamentais. „Mes žinome, kad Briuselis nemyli nei kiaulių, nei vištų. Laiko, kad yra gera sistema. Gaunate tiesiogines išmokas, pinga grūdai, ir galite jais šerti gyvulius...“, – dėl apgailėtiną situaciją konstatuoja E. Adomavičius.

Tačiau išeitis juk yra, ir vieną kartą ji buvo pritaikyta. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė 2015 m. rudenį pasirašė įsakymą, pagal kurį buvo kompensuojami AKM trečiojoje zonoje atsidūrusių kiaulių laikytojų nuostoliai, patirti dėl kainų skirtumų. Jeigu ta praktika būtų pakartota, tai būtų svari pagalba patekusiesiems į bėdą.Irma ĄŽUOLĖ

Facebook komentarai

T Hegvita agro