Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Seimas svarsto ekstremalios sausros paskelbimą, ūkininkai kalba apie didelę žalą augalininkystei

Autorius: Agroeta
Seimas svarsto ekstremalios sausros paskelbimą, ūkininkai kalba apie didelę žalą augalininkystei
Seimas svarsto ekstremalios sausros paskelbimą, ūkininkai kalba apie didelę žalą augalininkystei
Printer Friendly, PDF & Email

(Vilnius, gegužės 15 d.) Seimo Kaimo reikalų komitetas jau svarsto ekstremalios situacijos paskelbimą dėl šalyje užėjusios sausros. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas tikino, kad sausros padariniai jau jaučiami.

„Žieminių augalų vegetacija atsilieka. Kviečiai išretėję. Akivaizdu, kad pasėlis negaus optimalaus tankumo, – LRT radijui trečiadienį situaciją komentavo LGAA prezidentas A. Macijauskas. – Rapsai irgi nėra vešlūs. Vasariniai augalai taip pat nėra iki galo sudygę“.

Pašnekovas tikino, kad kol kas sunku pasakyti, kokie galimi sausros padariniai, nes tai parodys ateitis.

„Dėl sausros sunku pasakyti, koks bus nuostolis. Jei per artimiausias dvi savaites iškris pakankamai kritulių, tai situacija pasitaisys, o jei dar dvi savaites truks tokie pat orai, kaip dabar, tada bus galima kalbėti ir apie stichinę nelaimę“, – teigė A. Macijauskas.

Paklaustas, ar ūkininkai draudžia pasėlius nuo panašių stichinių nelaimų, A. Macijauskas pabrėžė, jog draudimo kompanijų paslaugomis negali pasinaudoti didžioji dalis žemdirbių.

„Kalbos apie tai, jog ūkininkai nesidraudžia pasėlių yra tik spekuliacijos, nes drausti pasėlius nuo sausros iki šių metų apskritai nebuvo įmanoma. Lietuvoje nėra pakankamai meteorologinių stotelių, kurių duomenimis naudotųsi draudikai, todėl jie pasėlių ir nedrausdavo. Šiais metais tam tikrose vietovėse jau galima apsidrausti, bet tik ten, kur yra meteorologinės stotelės“, – sakė LGAA prezidentas A. Macijauskas.

Taip pat A. Macijauskas pridūrė, kad jeigu būtų paskelbta ekstremali situacija dėl sausros, tai sumažintų spaudimą ūkininkams dėl įsipareigojimų prieš trečiąsias šalis. „Galbūt tai automatiškai neatleidžia nuo sutarčių vykdymo (pvz., tiekiant grūdus), bet tai būtų rimtas argumentas“, – teigė A. Macijauskas.

Apie sausrą LRT radijas klausė ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) prezidentės Zofijos Cironkienės nuomonės.

„Kritulių kiekiai kol kas išties yra nepakankami, nes net ir ne kiekvienas ūkis sulaukia to lietaus. Būdavo situacijų, kai vieno lauko gale palyja, o kitame sausa“, – pabrėžė Z. Cironkienė.

Laistymo sistemas šalyje turi tik maždaug 30 proc. ūkių, užsiimančių šakniavaisių auginimu. „Tai dideli, prekiniai ūkiai“, – sakė Z. Cironkienė.

Ji aiškino, jog kol kas sunku pasakyti, kiek nuostolių jau pridarė sausra. „Tačiau akivaizdu, kad ji padidino auginimo savikainą (...) Jeigu derlius bus geras, tai amortizuos daržovių kainų augimą. Tad kol kas anksti prognozuoti, kaip bus“, – LRT radijui komentavo Z. Cironkienė.

Facebook komentarai

T Hegvita agro