Seimas nutarė tirti įvykius žemės ūkyje, buvusius 1991-2016 metais

(Vilnius, lapkričio 6 d.) Antradienį Seimas vis dėlto nutarė pradėti parlamentinį tyrimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje 1991-2016 metais. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 11 pasisakė „prieš“, o susilaikė 15 parlamentarų.

Nutarimo projektas parlamentui buvo pateiktas 36 Seimo narių, priklausančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), iniciatyva, įskaitant ir partijos pirmininką Ramūną Karbauskį. Klausimą parlamentui pristatė buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

Neseniai LVŽS frakciją palikęs Justas Džiugelis stebėjosi, kas nutiko, kad valdantieji grįžo prie komisijos sudarymo klausimo svarstymo.

„Iki šiol net trys komitetai buvo keisti ir šis klausimas nebuvo pradėtas nagrinėti, kai siūlė opozicija. Ir tada „Agrokoncerno“ savininkas dėjo daug pastangų, kad šis klausimas būtų nugesintas. Kas gi pasikeitė, kad šį klausimą ėmėsi spręsti valdantieji“, – klausė J. Džiugelis.

B. Markauskas jam atsikirto, nematęs, kad „Agrokoncerno“ vadovas lankytųsi komitetuose. „O kas pasikeitė? Išties yra aprimusios aistros. Teisėsaugos institucijos jau irgi turbūt baigia savo pradėtus tyrimus. Komisija gaus jų išvadas ir galės apibendrinti (…). Ir tie 36 Seimo nariai, kurie pasirašė šį nutarimo projektą, išreiškė valią, kad vieną kartą reikia užbaigti šį klausimą. Kaip sakoma, geriau vėliau, nei niekada“, – teigė B. Markauskas.

Per šį tyrimą siūloma iki 2019 m. spalio 1 d. išsiaiškinti, kaip tapo įmanoma perkelti grąžintiną žemę, ar tuo nepasinaudojo politikai ir atskiri jų giminaičiai. Taip pat ištirti ir kaip buvo skirstomos žemės ūkio sektoriui Europos Sąjungos lėšos, be kita ko, „įvertinant paramos skyrimo aplinkybes cukrinių runkelių auginimui, žuvininkystės sektoriui ir žemės ūkio technikai ar kitai technikai, naudotinai ūkininko ūkyje, įsigyti“.

Taip pat siūloma išsiaiškinti 1991-2016 m. įvykusius trąšų, žemės ūkyje auginamų augalų sėklų rinkos reguliavimo pokyčius, kartu įvertinant šių rinkų reguliavimą skaidrumo aspektu.

Ir jau visiškai populistiškai atrodo raginimas „ištirti ir įvertinti, kurie 1991-2016 m. priimti politiniai sprendimai lėmė žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų padėtį“. Tarsi ūkininkai ir visuomenė nemato, jog situacija žemės ūkyje kasmet tik prastėja, išnyko linininkystė, dėl afrikinio kiaulių maro faktiškai žlugo kiaulininkystė, o pieno supirkimo kainos Lietuvoje yra pačios mažiausios Europos Sąjungoje. Akivaizdu ir tai, kad nyksta smulkieji ūkiai.

„Taip atrodo, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas neturi ką veikti. Tai yra tokios sąvokos, kad jas gali tyrinėti iki begalybės“, – replikavo Kaimo reikalų komiteto narys Edmundas Pupinis.

Agroeta

  • 2 komentarai
    Komentuoti

    1. vvv   2018/11/06 at 23:01

      Seime 141 seimo narys, balsavime dalyvavo 77…. va patys ir parodo kiek mums reikia seimūnų ….

    2. Pikumelis   2018/11/06 at 23:07

      Gal ta proga pasdomes, kaip dabartinis rumu pirmininkas gavo Paraná savo dvarui, o paskui ir kaip smulkuaus ukio pketrai.

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.