Prievartos vėzdu valdžia tvos per 40 000 ūkininkų galvų arba kodėl iš ŽŪM tik „kapų tyla“

(Vilnius/Kupiškis, liepos 14 d.) Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir net kai kurių žemdirbių organizacijų vadovų metami kaltinimai dėl ūkininkų pasyvumo, esą jie turėtų būti aktyvesni, neturi jokio realaus pagrindo. Tačiau vis aiškiau matyti tikrieji žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio ketinimai ūkininkų atžvilgiu. Ministerija per Seimą stumia su Konstitucija prasilenkiančias įstatymo pataisas, kurių pagalba mėgins prievartos būdu suvaryti ūkininkus į Rizikų valdymo fondą (RVF).

LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektas birželio 27 d. buvo įregistruotas Seime, o jį parengė Žemės ūkio ministerija. Su jo tekstu galima susipažinti čia. Jei parlamentas pataisoms pritars, įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2019 m. vasario 1 d.

Į Rizikų valdymo fondą lėšos iš žemdirbių, pradedant nuo pieno gamintojų, bus renkamos prievartos būdu. Ir nors į valdžios institucijas dėl RVF kūrimo kreipėsi jau net 7 Lietuvos rajonų pieno gamintojai, nuo gegužės mėnesio į žemdirbių laiškus nė nesivarginama atsakyti.

„Iš tikrųjų ne vienas rajonas rašė kreipimusis į ŽŪM, Žemės ūkio rūmus, Seimo Kaimo reikalų komitetą, atskirus Seimo narius, bet rezultato jokio“, – teigia Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) Kupiškio rajono skyriaus vadovė Renata Vilimienė.

Ūkininkų nuomone, Žemės ūkio ministerija, pasinaudodama Seimu, Rizikos valdymo fondą kuria buldozerio principu.

„Mes išstudijavome siūlomą RVF veikimo principą ir aiškiai matome, kad smulkieji pienininkai niekada negalės pasinaudoti šiuo fondu, nes norint gauti paramą iš to fondo reikės rašyti paraišką ir įrodinėti, kad per praėjusius 3 metus ūkio pajamos sumažėjo 20 proc. Ir tik tada, jei bus pritarta, ūkis iš to fondo gautų pagalbą“, – aiškina R Vilimienė.

Pašnekovės teigimu, „visi mokėsim po lygiai į tą fondą po 3 eurus nuo 1 tonos parduoto pieno ir dar nuo gaunamų išmokų, o paramą gaus tik tie, kurie mokės rašyti paraiškas ir įrodys, jog patyrė nuostolių“.

Kaip tai nutiko?

2018 m gegužės 8 d. Žemės ūkio ministerija pieno gamintojams pristatė žemės ūkio gamybos Rizikų valdymo fondą. Apie tokio fondo reikalingumą pasigirdo tuomet, kai buvo išdėstytos Lietuvos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gairės.

Šios strategijos vienais architektų buvo ir žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, buvęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Fondas esą būtų kaip vienas iš stabilumo garantų, apsidraudžiant nuo krizių pasekmių, kurios kyla įvairiuose sektoriuose. Buvo kalbėta, kad tas fondas būtų bendras visų ūkininkų, po to, kad gal fondas vienas, o jame esantys krepšeliai skirtingi (pienininkystė, augalininkystė ir kt.)“, – pasakojo R. Vilimienė.

Tačiau, anot R. Vilimienės, pirmieji sukruto grūdininkai. „Jie kategoriškai atsisakė prisidėti prie fondo kūrimo, nes esą jiems to visai nereikia. Mums aišku, kad grūdininkus atstovauja didesnė jėga (Lietuvos ūkininkų sąjunga), o pienininkus atstovauja išimtinai Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA) su p. Jonu Vilioniu priešakyje“, – kalbėjo R. Vilimienė.

LPGA pareiškė, kad fondas reikalingas. „Bet nepritariame, kad rizikos fondui kurti 70 proc. lėšų būtų paimta iš Kaimo plėtros programos pinigų, nes tie pinigai vis tiek yra ūkininkų. O gaunasi taip, kad valstybė visiškai neprisideda prie RVF kūrimo“, – tikino R. Vilimienė.

Pasirinko prievartinį modelį

Birželio 29 d. ūkininkai gavo atsakymą tik iš Žemės ūkio rūmų kooperacijos ir teisės skyriaus teisininko Modesto Rezgio, kuriame jis informavo, jog teisės aktų projektų sistemoje buvo patalpintas LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pakeitimo projektas (Nr. 18-8290). Būtent juo siekiama šalyje įtvirtinti teisines sąlygas žemės ūkio veiklos rizikos valdymo fondams įkurti ir užtikrinti jų gyvybingumą nustatant fondo dalyviams privalomą įmokų mokėjimą.

„Tai reiškia, kad mūsų visi siųsti laiškai, išsakytos mintys apie RVF yra negirdimos, todėl mes, Kupiškio pienininkai nutarėme kreiptis į visus Seimo narius ir juos informuoti apie esamą situaciją. Kiekvienas jų turi žinoti, kad mes, smulkieji pieno gamintojai, nepritariame tokiam RVF modeliui ir ypač tam kad jis būtų privalomas“, – teigia R. Vilimienė.

Po paruoštu raštu ūkininkai surinko per 200 parašų.

„Tuos laiškus nuvežėme tiesiai į Seimą ir mums labai padėjo Seimo narė Aušra Maldeikienė. Užregistravome laiškus ir grįžome namo. Dabar nė vienas Seimo narys negalės pasakyti, kad jis nežinojo apie problemą, o balsuodamas už šį įstatymo projektą neš asmeninę atsakomybę. Dar kartą norime pasakyti, kad toks Rizikos valdymo fondo modelis yra nepakeliama finansinė našta smulkiems ir vidutiniams pieno ūkiams“, – reziumuoja LPGA Kupiškio rajono skyriaus vadovė R. Vilimienė.

„Agroeta“ žiniomis, analogiškus raštus dėl kuriamo Rizikos valdymo fondo modelio išsiuntė ir Alytaus, Mažeikių, Prienų, Kretingos, Šilutės ir Rokiškio rajonų ūkininkai.

Įdomu tai, kad žemės ūkio ministras G. Surplys dalyvaus Seimo nario rinkimuose į atsilaisvinusią vietą, kai parlamentą paliko Mindaugas Bastys.

***

Redakcija pateikia Kupiškio rajono ūkininkų neredaguotą kreipimąsi į parlamentarus.

Gerbiamas (-a) Seimo nary (-e),

2018 m gegužės 8 d. Žemės ūkio ministerija pieno gamintojams pristatė žemės ūkio gamybos rizikų valdymo priemonę/ fondą (toliau – RVF). Išnagrinėję pateiktą žemės ūkio ministerijos RVF kūrimo praktinius aspektus, manome, kad  šis RVF nebus efektyvi paramos priemonė smulkesniems ūkiams, nes lėšų kaupime akcentuojamos tik žemės ūkio veiklos subjektų lėšos ir jos būtų naudojamos kompensuoti patirtus ekonominius nuostolius, kai butų sunaikinta daugiau kaip 30 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusiųjų trejų metų laikotarpio produkcijos. Kaip papildoma pagalba nuostoliams atlyginti, kai pajamų sumažėjimas viršija 20 proc. atskiro ūkininkų vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų ribą, iki 70 proc. siūloma naudotis Kaimo plėtros programos lėšomis. Kompensavimo mechanizmas gana painus ir neaiškus, o KPP priemonėms skirtos lėšos ir taip yra ribotos.

Taip pat atsisakius pieno gamybos, pinigų sugrąžinimas iš RVF nenumatytas.

Parengtame LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 9straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat nepavyko rasti atsakymų į pagrindinius ūkininkų nuogąstavimus, ypač, kai nėra parengta jokių poįstatyminių aktų projektų. Įstatymo projekte teigiama, kad lėšų sukaupimui RVF bus panaudojama žemės ūkio sektoriaus atstovų privaloma tvarka atskaitytos įmokos iš lėšų gaunamų už parduodama produkciją, skaičiuojama pagal parduoto perdirbti pieno kiekį.

Manome, kad įmoka negali būti privaloma, nes tai nepalieka pieno gamintojams teisės į laisvą apsisprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta teisė į žmogaus asmens, jo orumo neliečiamumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Mes manome, kad patvirtinus tokį įmokos į RVF metodą, bus pažeista mūsų kaip Lietuvos piliečių teisė į laisvą apsisprendimą tuo būdu pažeidžiant žmogaus asmens orumą. Manome, kad pieno gamintojų pinigai yra mūsų nuosavybė, o Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai.

RVF lėšų skaičiavimo principai neatitinka realybės, manome nesąžininga jei bendrosios ūkio pajamos (Gross Farm Income – GFI) bus apskaičiuojamos vadovaujantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo (angl. FADN) metodika, o ne kiekvieno ūkio lygmenyje. Kompensacinės paramos turėsime prašyti ūkio lygio nuostoliais ir pajamomis, o bendrosios ūkio pajamos bus apskaičiuojamos vadovaujantis Ūkių apskaitos duomenų tinklo (angl. FADN) metodika.

Pagal žemės ūkio ministerijos siūlymą bus reikalingos didelės išlaidos RVF administravimo bazei kurti. RVF lėšų skaičiavimo principai kelia daug nepasitikėjimo ir abejonių. Siūloma į RVF įmoka nuo parduoto pieno tonos –  3 Eur. Tai būtų didelė finansinė našta smulkiesiems ir vidutiniams pieno ūkiams, nes jų pajamos už pieną yra minimalios.

Mes manome, kad nebus galimybės pasinaudoti neprekiniams pieno gamintojų ūkiams minėtu fondu.

Mes, žemiau pasirašiusieji pieno gamintojai, prašome atsižvelgti į mūsų išsakytas pastabas. Prašome atkreipti dėmesį į siūlomus teisės aktų pakeitimus įsigilinti į juos, nebalsuoti aklai už rizikos valdymo fondą, nes mums, smulkiesiems pieno gamintojams, tai didžiulė finansinė našta, kuri daugeliui mūsų bus nepakeliama. Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatsakingai priėmus  nutarimą dėl RVF įkūrimo, galite  nuvilti 40 tūkstančių pieno gamyba užsiimančių ūkininkų. Prašome seimo narių atsakingai pasižiūrėti  į teikiamą RVF dokumentą.

Kupiškio krašto pieno gamintojai

  • 3 komentarai
    Komentuoti

    1. Ramute   2018/07/14 at 10:19

      Kodel mes nezinojom apie tokius dalykus.butume prisideję prie to laisko.Kas cia darosi?atviras pieno ukiu naikinimas?Mes tik norim islaikyti savo seimas.kodel mus nori paversti bedarbiais?

    2. JURGAITIS   2018/07/15 at 12:54

      Kviečiame valstybės tarnyboje dirbančius darbuotojus rūpestingai atlikti darbą pagal pareigybes.NEKURKITE TOKIŲ ĮSTATYMINIŲ DOKUMENTŲ, KURIE TAMPA NAŠTA LIETUVOS ŪKININKAMS.

    3. saunuoliai   2018/07/15 at 18:44

      va smulkieji truputi atkuto, gal kazkiek tures itakos ir stabieji sustoj buldozeriu stumdyt sau palankius istatymus

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.