Rizikos valdymo fondai: pieno gamintojai taps bandomaisiais triušiais, po jų seks grūdų augintojai

(Vilnius, spalio 10 d.) Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su kitomis valstybės institucijomis pradėjo derinti įstatymo projektą, kurį priėmus, būtų dar labiau apribota valstybės parama žemdirbiams, nukentėjusiems nuo liūčių, sausrų arba netikėtai praradusiems pajamas dėl svyravimų rinkose.

Vadinamųjų rizikos valdymo fondų steigimą siekiama įtvirtinti Žemės ūkio, maisto ir kaimo plėtros įstatyme, kurio pakeitimų projektą ŽŪM vakar išsiuntė Europos teisės departamentui, Teisingumo ir Finansų ministerijoms derinti.

Projekte teigiama, kad tokių fondų steigimas bus laisvanoriškas, o juos įsteigus  „bus sumažintas valstybės biudžeto lėšų naudojimo poreikis susidarius ekstremalioms situacijoms“.

   „Tokie fondai turi būti kuriami privačia iniciatyva, jų veikla pagrįsta privačiomis įmokomis, kritiniais atvejais prisidedant ir valstybei“, – akcentuojama ŽŪM aiškinamajame rašte.

Iš jo matyti, kad rizikos valdymo fondai galės apimti visas žemės ūkio veiklas arba būti kuriami atskiruose sektoriuose.

ŽŪM pirmiausiai išskiria pieno sektorių. „Pavyzdžiu galėtų būti pieno gamyba, kuri yra viena iš tų žemės ūkio veiklos sektorių, kur žemdirbių savitarpio pagalbos fondas galėtų padėti spręsti rizikos dėl pieno gamintojų pajamų sumažėjimo problemas“, – teigia ŽŪM.

Rašte tvirtinama, jog pieno gamintojus pasiekė stulbinamai didelė parama iš valstybės iždo, o fondai tokį paramos poreikį sumažintų.

„Siekiant palaikyti pieno gamintojų pajamas, pieno gamintojams 2014-2016 m. buvo išmokėta 95,6 mln. Eur. Iš jų: 38,8 mln. Eur skirta iš ES biudžeto, 56,8 mln. Eur iš Lietuvos valstybės biudžeto (…) Rizikos valdymo fondas padėtų suvaldyti krizines situacijas ūkio ar sektoriaus lygmeniu ir tuo pačiu būtų sumažinamas valstybės biudžeto lėšų poreikis įvykusių krizių nuostoliams kompensuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad visą su nuostolių kompensavimu susijusią riziką prisiims žemės ūkio veiklos subjektai, mokantys įmokas į fondą“, – rašoma Žemės ūkio ministerijos parengtame dokumente.

Jame taip pat kalbama, kad kitais bandomaisiais triušiais veikiausiai taptų ir grūdų augintojai.

Žemės ūkio veiklos subjektų pajamų svyravimai pastebimi ir kituose, pvz., augalininkystės sektoriuose: grūdų sektoriaus pajamų sumažėjimas buvo stebimas dėl 2006 m., 2010 m. buvusių nepalankių meteorologinių reiškinių; 2009 m. javų grūdai buvo supirkti 35,5 proc. pigiau, lyginant su ankstesniais metais dėl grūdų pertekliaus rinkoje; 2017 m. didelius derliaus nuostolius sąlygojo šalyje užsitęsusios liūtys, dėl kurių žuvo arba buvo nepasėti 291 772 ha žieminių pasėlių“, – konstatuoja ŽŪM.

Dokumente apibrėžiama ir kada būtų mokamos išmokos iš fondo.

„Iš rizikos valdymo fondo lėšų bus galima kompensuoti dėl rinkos veikimo sutrikdymo bei nedraudžiamų įvykių atsiradusį žemės ūkio veiklos subjektų pajamų praradimą, t. y. , jeigu pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. (visų sektorių pajamų stabilizavimo fondo atveju) arba 20 proc. (konkretaus sektoriaus pajamų stabilizavimo fondo atveju) atskiro ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Agroeta

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.