„Pieno strategija“ pasirašyta: jos rengėjai iš anksto pasmerkė 13 000 smulkių ūkių

(Vilnius, gruodžio 1 d.) Penktadienį Žemės ūkio ministerijoje visos suinteresuotos pusės pasirašė Lietuvos pieno sektoriaus plėtros strategiją. Parašus po dokumentu padėjo valstybės institucijų, pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų atstovai. Dokumentas buvo rengtas tris mėnesius.

„Iniciatyva parengti Lietuvos ilgalaikės pieno plėtros strategijos gaires kilo tiek iš ūkininkų, tiek iš supirkėjų bei perdirbėjų, – teigė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. – Be abejo, mes, kaip valstybės institucija, žemės ūkio politiką formuojanti įstaiga, tikrai tam pritarėme ir šiandien galime pasidžiaugti rezultatu“.

Jis patikino, kad pirmą kartą pasiektas toks socialinis susitarimas, kai visi kartu – smulkūs ir stambūs ūkininkai, supirkėjai ir perdirbėjai, valstybės institucijos – rado bendrą kalbą ir užsibrėžė ambicingus, tačiau bendromis jėgomis įgyvendinamus tikslus.

Lietuvos pieno sektoriaus augimo strategijoje išskirtos penkios strateginės kryptys. Jos esą padės užtikrinti tvarią pieno sektoriaus plėtrą ir regionų gyvybingumą.

Strategijoje užsimota, kad Lietuvos pieno gamintojai iki 2030 m. būtų pajėgūs parduoti 3 mln. t pieno per metus (šiuo metu parduodama apie 1,4 mln. t pieno), o bendras karvių skaičius padidėtų nuo dabar esančių 253 tūkst. iki 380 tūkst. vnt.

Šiam tikslui pasiekti numatyta įvertinti ūkių stambėjimo potencialą, atliekant pieno ūkių apklausą ir sukuriant pieno ūkių duomenų bazę.

Taip pat numatoma skirti investicijas ūkių stambinimui, naujų ūkių kūrimuisi, pieno kokybės gerinimui, veislininkystei ir gyvūnų gerovei, taip pat – lengvinti finansavimo administravimą.

Atkreiptas dėmesys ir į smulkius ūkininkus, kurie bus skatinami plėstis Kita vertus, kalbama ir apie tai, kad jie turėtų pakeisti veiklos pobūdį arba jungtis į kooperatyvus.

Šiuo metu pieno rinkoje dalyvauja 22 tūkst. pieno ūkių, planuojama, kad 2030 m. jų bus beveik 13 tūkst. mažiau, tačiau stambesnių, pajėgesnių.

Tam, kad Lietuvos pieno sektoriuje besidarbuojantys ūkininkai aktyviau vienytųsi į kooperatyvus, bus vykdoma gerosios kooperatyvų patirties sklaida, skiriamas finansavimas gamybos didinimui visiems ūkiams iš dalies per kooperatyvus.

Strategijos rengėjai viena didžiausių problemų taip pat įvardijo pieno sektoriaus stabilumą ir saugumą, todėl strategijoje numatyta didinti jį per rizikos valdymo fondą, skaidrią kainodarą ir ilgalaikes sutartis.

Pieno kainų nustatymo procesą padarius skaidresnį ir pieno gamintojams suprantamesnį ir aiškesnį, įvedus žalio pieno apskaičiavimo formulę, pieno gamintojai turėtų daugiau aiškumo dėl kainų svyravimo ir pokyčių rinkoje.

„Gamintojai, sekdami pasaulines tendencijas, galėtų prognozuoti pieno gamybos perspektyvas ir efektyviau planuoti veiklą bei investicijas, – teigiama strategijoje. –  Suvaldyti rizikas, kylančias pieno sektoriuje, padėtų ir rizikos valdymo fondas, kurį svarstoma kurti valstybės lygmeniu. Lėšos būtų kaupiamos esant rinkos pakilimui ir būtų naudojamos finansiškai padėti pieno sektoriaus dalyviams kriziniu laikotarpiu“.

Ar pinigai bus paimti iš biudžeto, ar bus taikomi atskaitymai, pavyzdžiui, parduodant žaliavinį pieną, apie tai dokumente kol kas neužsimenama.

Įdomu tai, kad siekiama didinti ir vidutinį primilžį Lietuvoje. Jis 2030 m. padidėtų nuo dabar esančių 5 800 iki 8 300 kg per metus.

Tam užsibrėžta įkurti „Pieno technologijų parką“, padėsiantį sukurti mokslo institucijų ryšį su gamintojais ir perdirbėjais inovatyvių technologijų pritaikymo srityse. Būtent mokslas ir metodikų pritaikymas esą padėtų primilžio rodiklius pagerinti.

Paskutinė, tačiau ne mažiau svarbi kryptis – pieno produktų eksporto didinimas. 2017 m. pieno produktų eksporto apimtis, perskaičiuota į žaliavinį pieną, siekė 0, 8 mln. t. 2030 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 2,4 mln. t.

Pieno produktų eksporto augimą skatins į tikslines pieno produktų eksporto rinkas nukreipti turimi ištekliai (parodos, verslo misijos, prekybos atašė veikla ir pan.), inovatyvių aukštos pridėtinės vertės produktų gamyba bei didesnis perdirbėjų bendradarbiavimas eksporto srityje.

Ilgalaikės pieno sektoriaus augimo strategijos gaires galite rasti čia.

Agroeta

  • 12 komentarai
    Komentuoti

    1. Anonimas   2017/12/01 at 16:17

      o siaube ka daugiau besugalvos

    2. Ūkininkė   2017/12/02 at 10:36

      Visiška nesąmonė. Iš kur bus to pieno? Pirmas aktualus klausimas turėjo būti sprendžiamas tai kainų už žaliavinį pieną didinimas. Jei ūkininkas žinos kad kainos bus didesnės iš nuo šios dienos pradės didinti karvių skaičių , o tuo pačiu ir padidės parduoto pieno kiekis , o dabar visai apie kainas nieko nepasakyta. Dabar jau kainos yra sumažintos. Nejaugi nežinote ponai?

    3. Dark   2017/12/03 at 12:47

      Juokdariai dabar kainos supirkimo mazos o kai pabvigubinsim kieki kas tada bus visiški balvonai

    4. Kaimietis   2017/12/05 at 11:20

      Buvo laikas kad kaimiečius išvarė iš kolūkių , o dabar varo į kooperatyvus.Ir kuo tas kooperatyvas skiriasi nuo eilinės pieninės, gal ten ūkininkams vienodas kainas moka ir pelną dalijasi pagal parduoto pieno kiekį.Jei šiandien ūkininkui perdirbėjas negali daugiau mokėti , nei supirkėjas, to jis ir tėra vertas ir kad ūkininkai puls į kooperatyvą vien tam kad parduoti pieną , tegul valdžia svaigsta ir toliau.Kam reikės to pieno tas ir mokės , o jei nenorės mokėti liks be pieno, nes 13000 tūkstančių ūkininkų jau pasmerkti.Valio valdžiai. Laikas ir kaimiečiams pailsėti.

    5. Anonimas   2017/12/05 at 14:25

      tokios nesamones nesitikejau ,,,,,bukagalviu ir idiotu krastas

    6. Anonimas   2017/12/05 at 14:54

      koperatyvai tai kolchozai kur viska sprendžia vienas direktorius o valdyba šoka pagal jo dudele nes visi gauna padidintas pieno kainas ir smaugia mažuosius bitonėlininkus nuo kuriu nuskaičiuoja 40 procentu nuo kainos

    7. SODIETĖ   2017/12/05 at 14:56

      Koperatyvai tai kolchozai kur viska sprendžia vienas direktorius o valdyba šoka pagal jo dudele nes visi gauna padidintas pieno kainas ir smaugia mažuosius bitonėlininkus nuo kuriu nuskaičiuoja 40 procentu nuo kainos

    8. kaimietė   2017/12/06 at 09:57

      Jei kooperatyvas mums už kg pieno moka po 21ct tai kiek ct jiems lieka už surinkimą to pieno.? Jie už tą surinkimą išsimoka didžiausias algas savo darbuotojams omes vos karves išsilaikom. Gal turėtų apriboti kooperatyvams kiek procentų nuo pieno kainos jie gali pasilikti už surinkimą.

    9. ūkis   2017/12/06 at 17:12

      aš jau būsiu pirmasis į tą13000 SUNAIKINTŲ PIENO ŪKIO GRETOSE nes nuo rudens jau nebeliks 40 vnt karvių valio kaip rašė PAILSĖSIME šauni ta mūsu išrinktoji bukagalvių valdžia

    10. Solo   2017/12/07 at 14:28

      Tik nesenai siūlė pinigų, kad mažintų gamybą, o dabar vėl kliedi, kad didinti ir tai iki sekančio pravalo, kai perdirbėjai vėl ims susirinkti pieną už dyką. Kaip sakoma, truk už vadžių ir vėl iš pradžių. Liūdna, kai pagalvoji, kad žmonės rinkdami į valdžią valstiečius žaliuosius tikėjosi nors kokių prošvaisčių, bet gauna, kaip matome tik didinamus mokesčius. Tik pagalvokit, juk ūkyje yra tokių darbų, kad žmogus samdomas tik kelių valandų darbui per dieną, tai jis dabar privalės SODRAI už tokį dirbantįjį sumokėti mokesčius nuo visos minimalios algos. Tai kur dar toliau??? Išeitis viena, kuo greičiau užraukti šitą verslą.

    11. Solo   2017/12/07 at 14:31

      Tik nesenai siūlė pinigų, kad mažintų gamybą, o dabar vėl kliedi, kad didinti ir tai iki sekančio pravalo, kai perdirbėjai vėl ims susirinkti pieną už dyką. Kaip sakoma, trukt už vadžių ir vėl iš pradžių. Liūdna, kai pagalvoji, kad žmonės rinkdami į valdžią valstiečius žaliuosius tikėjosi nors kokių prošvaisčių, bet gauna, kaip matome tik didinamus mokesčius. Tik pagalvokit, juk ūkyje yra tokių darbų, kad žmogus samdomas tik kelių valandų darbui per dieną, tai jis dabar privalės SODRAI už tokį dirbantįjį sumokėti mokesčius nuo visos minimalios algos. Tai kur dar toliau??? Išeitis viena, kuo greičiau užraukti šitą verslą.

    12. Stasys   2017/12/11 at 11:36

      taip LIETUVĖLĖ mafijos rankose

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.