Nuomojamoje žemėje statybų nebebus?

(Vilnius, liepos 14 d.) Įsigaliojus dabar svarstomoms Žemės įstatymo pataisoms, nekilnojamojo turto vystytojams iš esmės būtų uždrausta statyti ir rekonstruoti statinius valstybės nuomojamuose žemės sklypuose.

Lietuvoje susiformavusi praktika, kad valstybė nekilnojamojo turto (NT) vystymo bendrovėms išnuomoja žemės sklypus ilgam laikui, pvz., 99 metams. NT rinkąišmanantys specialistai teigia, kad sostinėje iki šiol didžioji dauguma naujų statinių buvo pastatoma iš valstybės išsinuomotuose sklypuose.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris advokatas Deivis Valiulis tvirtina, kad priėmus tokias įstatymo pataisas būtų suduotas nemenkas smūgis NT vystytojams.

„Jei įstatymas, kaip planuojama, įsigalios šių metų lapkričio 1 dieną, nemažos dalies nekilnojamojo turto srityje veikiančių verslininkų teisėti lūkesčiai nebus patenkinami, verslui bus padaryta nemaža žala. Tikėtina, kad toks sprendimas nulems ir NT kainų augimą, – prognozuoja advokatas D.Valiulis.

Šiuo metu svarstomos Žemės įstatymo pataisos numato, kad išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose bus draudžiama statyti naujus statinius, išskyrus esamų statinių priklausinius, inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas ir rekonstruoti esamus statinius, daugiau nei 5 procentais didinant jų užimamą žemės plotą ar keičiant jų naudojimo paskirtį.

Įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad jei statoma ar rekonstrukcija atliekama neprivatizuojamoje žemėje, nuomininkas statyti naują statinį arba rekonstruoti esamą gali tik tuo atveju, jei tai leidžia šiuo metu galiojanti nuomos sutartis. Statyti ar rekonstruoti galima tik  sumokėjus į valstybės biudžetą žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 20 procentų nuomoto žemės sklypo žemės mokestinės vertės.

Advokato D. Valiulio teigimu, tokie įstatymo pakeitimai reiškia, kad NT vystytojams gerokai išaugs sąnaudos. Pagal numatomas pataisas valstybinę žemę išsinuomoję statinių savininkai ar tokių statinių nuomininkai, norėdami išsinuomotoje valstybinėje žemėje statyti naują ar rekonstruoti seną statinį daugiau nei 5 procentais padidinant jų užimamą plotą, privalės privatizuoti tą žemės sklypą arba, jei statybą leidžia šiuo metu galiojanti nuomos sutartis, sumokėti minėtą 20 procentų dydžio žemės mokestinės vertės priedą.

Be to, vadovaujantis pataisomis, statinių savininkams ir nuomininkams statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje bus draudžiama keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Iki šiol sudaromose sutartyse dažnai buvo numatoma galimybė keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą, dabar, pakeitus įstatymą, nebebūtų numatyta tokia galimybė, kas neabejotinai taip pat ribotų statybos ir rekonstrukcijos perspektyvas. Išimtis numatyta tik tiems atvejams, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame žemės sklype bus numatyta galimybė plėtoti jame esančio statinio paskirties neatitinkančią veiklą ir žemės sklypas yra neprivatizuojamoje žemėje.

Tokie statymo pakeitimai sukėlė prieštaringas ekspertų ir specialistų, svarsčiusių pataisas, reakcijas.  Lietuvos bankų asociacija savo Seimui pateiktose išvadose pasiūlė atsisakyti draudimo statyti naujus statinius ir keisti jų naudojimo paskirtį bei vykdyti rekonstrukciją.

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partneris D.Valiulis Lietuvos bankų asociacijos Seimui pateiktą nuomonę vertina kaip pagrįstą, nes joje teigiama, kad svarstomas žemės įstatymo projektas pažeidžia Konstitucijoje nustatytus nediskriminavimo ir teisinės valstybės principus, nes nustatytas reglamentavimas analogiškus pastatų savininkus suskirsto į skirtingą reglamentavimą. Nors faktiniai santykiai visais atvejais yra tapatūs, tai yra, asmuo naudoja valstybinės žemės sklypą, kuris reikalingas pastatams eksploatuoti ir numato vykdyti atitinkamas investicijas, asmenys, kurie jau turi sudarytas sutartis atsiduria skirtingame reglamentavime nei asmenys, kurie neturi atitinkamą sutarčių, taip pat skirtingai vertinamos neprivatizuojamos teritorijos ir pan.

Lietuvos bankų asociacijos teigimu, įstatymo projektu pažeidžiamas sutarties šalių lygybės principas, tai yra valstybė prieškitą sutarties šalį naudoja prievartos mechanizmus, – galiojant nuomos santykiams vienašališkai iš esmės keičia žemės nuomos sąlygas žymiai ribodama investicijas bei didindama nuompinigius. Tačiau Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė šiam asociacijos siūlymui. Žemės įstatymo pataisos šiuo metu yra svarstomos Seime, joms jau pritarė pagrindiniu paskirtas Kaimo reikalų komitetas.

Nuomojamoje žemėje statybų nebebus?

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.