Nuo sertifikuotų aviečių – prie daržovių

Žemės ūkio mokslus baigę Vaida ir Tomas Skaizgiriai iš Šakių rajono sako, kad susikurti daržininkystės ūkį jiems padėjo šio ir ankstesnio laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP). O kelią į rinką palengvino jų auginamos produkcijos sertifikavimas. Nacionalinės kokybės ženklas, pasak ūkininkų, atvėrė galimybę pasinaudoti parama žemės ūkio  ir maisto produktų kokybės sistemoms.

Daržininkystės plėtrą paskatino parama

„Vyras, įsidarbino olandų kompanijoje, užsiimančioje profesionalių daržovių sėklų prekyba ir  pats susidomėjo daržovių auginimu.  Pradėjome  aiškintis, kuo galėtume būti patrauklūs vartotojams, domėtis investicijomis“, – apie daržininkystės ūkio kūrimą pasakoja Vaida Skaizgirienė.

Šiuo metu Vaida ir Tomas dirba 53 ha žemės. Laukuose augina svogūnus, burokėlius, bulves, o ten, kur nelabai kas nori augti ar lieka koks žemės kampelis, pasak Vaidos, pasodinami moliūgai.  „Kelerius metus poroje šiltnamių tik mokėmės auginti agurkus. Ir seminarus lankėme, ir konsultavomės, o šiemet pirmi metai kai šiltnamius išplėtėme. Iš 40 arų šiltnamio per dieną priskiname  nuo 500 kg iki tonos agurkų“, – rezultatu patenkinti ūkininkai .

Pasinaudoję Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama investicijoms į žemės ūkio valdas, ūkininkai nusipirko traktorių, krautuvą, žemės dirbimo technikos. „O svarbiausia – pasistatėme sandėlį. Jo mums labai reikėjo, nes anksčiau neturėjome kur sandėliuoti daržovių. Užaugintą produkciją reikėdavo labai greitai parduoti“, – gavus paramą sukurtai pokyčiais džiaugiasi Vaida.

Šiais metais Tomui Skaizgiriui skirta ir parama miško įveisimui. „Turėjome tokį žemės plotą, viduryje miško, kuriame daržovės sunkiai augtų, tad nutarėme jame įveisti mišką. Tegul auga ateities kartoms, – sako pašnekovė. – Labai gerai, kad prieš teikiant paraišką Tomas galėjo pasinaudoti konsultavimui skirta parama.“

Ūkininkauti pradėjo nuo aviečių

Pasak ūkininkų, galimybė gauti paramą turėjo nemenką įtaką ir apsisprendžiant ūkininkauti. „Tėvai turėjo šiek tiek žemės, kurią jie nuomojo. Vyras sugalvojo, kad reikia patiems tą žemę dirbti. Nutarėme auginti avietes. Iš praėjusio KPP laikotarpio gavome paramą pusiau natūriniam ūkininkavimui.  Nusipirkome darbui avietyne reikalingų padargų, traktoriuką. Iš pradžių buvo visko. Ir klaidų pridarėme. Ir su realizavimu kildavo problemų. Nutarėme avietes sertifikuoti, nes turėdami nacionalinį kokybės ženklą galėjome gauti paramą  kokybės sistemoms. Už gautą paramą įsigijome reikalingą pakuotę, susikūrėme etikečių dizainą ir jas atsispausdinome, padengėme tyrimų išlaidas, nes kiekvienais metais mus tikrina viešoji įstaiga „Ekoagros“, aiškinasi, kaip mes auginame sertifikuotas daržoves ir uogas, ar laikomės patvirtintų specifikacijų.

Ūkininkės pastebėjimu, vartotojas pradeda kitaip vertinti sertifikuotą ir nacionaliniu kokybės ženklu paženklintą produktą. O pačiam ūkininkui šis ženklas suteikia pasitikėjimą, kad jis parduoda tikrai geros kokybės ir žmogaus sveikatai saugų produktą. „Didelę dalį uogų ir daržovių parduodame tiesiai iš namų“,  – atsiradusį vartotojų pasitikėjimą iliustruoja Vaida.

Garantuoja kokybę ir saugą

Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus patarėja Jolita Martutaitytė, į rinką vis aršiau besiveržiant globalizacijai, aktualėja vietinio maisto gamybos bei vartojimo tradicijų išsaugojimas. „Šalys skirtingai sprendžia šį uždavinį. Lietuvoje nuo 2007 m. įteisinta nacionalinė žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistema. Pagal šią sistemą gaminami produktai, kurių kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus šių produktų saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus. Nacionaliniu kokybės ženklu paženklinti produktai yra natūralesni, maistingesni ir pagaminti tausojant aplinką. Ši kokybės sistema užtikrina visišką produkto atsekamumą“, – pabrėžia J. Martutaitytė.

Lietuvoje patvirtintos 9 nacionalinės kokybės specifikacijos: bičių produktai ir jų mišiniai; grūdai, jų perdirbti produktai ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepiniai; mėsa ir jos gaminiai; paukštienos gamyba; pienas ir jo gaminiai; švieži vaisiai, uogos ir daržovės, taip pat jų perdirbti produktai; dedeklių vištų kiaušiniai; cukrinė konditerija ir šokolado gaminiai; gira.

J.Martutaitytė primena, kad sertifikuotų produktų gamintojai paramą gali gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikla „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos paramą žemės ūkiui ir kaimui galite rasti čia: www.zum.lrv.lt ir www.ismanuskaimas.lt.

 

 

 

 

 

 

Užsakymo Nr. 6-18

Nuo sertifikuotų aviečių – prie daržovių

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.