Lietuvos smulkiems ir vidutiniams ūkiams tiesioginės išmokos padidės, skelbia EK komisaras žemės ūkiui P. Hogan’as

(Briuselis, gegužės18 d.) Tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams ne tik nesumažės po 2020 metų, bet jų paketas mūsų šaliai ūgtels 12,3 procento. Tokią žinią mūsų šaliai pasiuntė Europos Komisijos komisaras žemės ūkiui Phil Hogan’as. Gegužės 2 dieną surengto brifingo metu P. Hogan’as paskelbė Europos Komisijos pasiūlytą 2021–2027 m. biudžeto projektą, vadinamą daugiamete finansine programa. Jos projekte nustatyti pagrindiniai politikos prioritetai, politikos sritys ir viršutinės išlaidų ribos.  

P. Hogan’as pabrėžė, kad ES biudžetas, atsižvelgiant į „Brexit“, bus 12 mlrd. eurų mažesnis, todėl neišvengiamai nukentės kai kurie sektoriai, įskaitant ir žemės ūkį.

„Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas mažės 5 proc. ir tai yra pakankamai sąžiningas sumažinimas. Turint galvoje, kad 12 mlrd. sumažinimas bus dėl „Brexit“ ir dėl naujų iniciatyvų“, – teigė P. Hogan’as.

Po naujų iniciatyvų supratimu turima galvoje papildomas lėšas Europos Sąjungos saugumui didinti, migracijos problemoms spręsti. Tačiau žemės ūkio komisaras patikino, kad per trejus pastaruosius metus aplankė daug ES šalių ir atidžiai klausėsi ūkininkų nuomonės dėl tiesioginių išmokų.

Pasak jo, tiesioginės išmokos kiekvienoje šalyje nesumažės daugiau kaip 3,9 proc., tačiau šis sumažinimas visiškai nepalies Lietuvos. Pastaroji pateko tarp penkių valstybių, kurioms tiesioginių išmokų paketas bus didesnis.

„Mes turime atsižvelgti į tą atotrūkį, kuris egzistuoja tiesioginėse išmokose už hektarą. Tai reiškia, kad kai kuriose valstybėse narėse (16 valstybių) tiesioginių išmokų paketas sumažės 3,9 proc. Šešioms valstybėms narėms tas sumažinimas bus mažesnis, o penkioms valstybėms narėms išliks toks pats. Pavyzdžiui, Estijai, Latvijai, Lietuvai tiesioginės išmokos už hektarą padidės, atitinkamai 13,6 proc., 13,2 proc. ir 12,3 proc.“, – per brifingą paskelbė P. Hogan’as.

Konstruodama naują BŽŪP finansinę perspektyvą, anot P. Hogan’o, Europos Komisija linkusi gerokai sumažinti išmokas stambiems ūkiams, kad pastariesiems būtų nustatytos išmokų lubos.

„Praėjusių metų lapkritį paskelbėme komunikatą ir Europos Komisija pasiūlė labiau subalansuotą paramos paskirstymą per privalomos viršutinės ribos nustatymo mechanizmą („lubas“). Sutaupytos lėšos po viršutinės ribos nustatymo, išliks valstybėse narėse ir jos galės perskirstyti tas lėšas ir labiau paremti mažus ir vidutinius ūkius. Ir jeigu valstybės narės gerai pasinaudos šia galimybe, tai reikš, kad visiems šeimų ūkiams tiesioginės išmokos reikšmingai nesumažės“, – pabrėžė P. Hogan’as.

Jis įsitikinęs, kad vidutinis ūkininkas nepajus jokio tiesioginių išmokų sumažėjimo, jei valstybė narė tinkamai suvaldys finansus.

„Taip pat reikia atsižvelgti į bendrą Kaimo plėtros programos finansavimo paramą. Čia irgi finansavimas reikšmingai nesumažės ir tą spragą turėtų užpildyti valstybės narės. Pavyzdžiui, Belgijoje KPP finansavimas padidės 12 mln. eurų kasmet, Airijoje – 47 mln. eurų per metus, Ispanijoje – 180 mln. eurų per metus. Jeigu ir kitos valstybės narės norės eiti šiuo keliu, užpildydamos tą spragą, tai reikš, kad ūkininkai nepajus jokio tiesioginių išmokų sumažėjimo. Tai labai svarbi iniciatyva“, – teigė P. Hogan’as.

Be to, pasak jo, Europos Sąjunga papildomai finansuos mokslinius tyrimus ir inovacijas žemės ūkyje.

„Daugelis tų projektų, kurių mes negalėjome paremti, ateityje galėsime remti tokius projektus. Tai svarbus signalas agroverslo sektoriui, kad mes gerinsime galimybes ir stengsimės pagerinti žemės ūkio ir ūkininkų padėtį“, – optimistiškai į ateitį žvelgė P. Hogan’as.

Konkretiems sektoriams skirti teisės aktai, kuriuose nustatomos įvairios išlaidų programos, bus pristatyti vėliau. Žemės ūkio sektoriui skirto teisės akto pasiūlymą Europos Komisija numato pateikti birželio pradžioje.

Agroeta

 

 

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.