Krūties vėžiu sirgusios moters išpažintis: „Žemė pradėjo slysti iš po kojų“

Kiekvienais metais Lietuvoje nustatoma kiek daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Ši liga yra dažniausia tarp moterims diagnozuojamų piktybinių susirgimų. Palangiškė Irena yra viena iš tų tūkstančių, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys. Moteris sako, kad sužinojus apie šią diagnozę atrodė, kad jos gyvenimas yra baigtas.

„Tuo metu man buvo šokas, aš negalėjau patikėti, kad man – vėžys. Aš, kaip ir daugelis mano kartos atstovių maniau, kad jeigu sergi vėžiu – tau liko gyventi labai nedaug. Net neprisimenu, ką man tuo metu sakė gydytoja, tačiau jau kitą dieną apsilankiau onkologiniame skyriuje, kur buvo patvirtinta, kad man pirmos stadijos krūties vėžys“, – pasakoja Irena

Irenai vėžinis susirgimas buvo diagnozuotas projekto „Nedelsk“ komandai lankantis Klaipėdoje: „Pasitikrinti dėl krūties vėžio nusprendžiau, nes kartu su kolege lankėmės Klaipėdoje ir ji pasiūlė kartu su ja pasitikrinti sveikatą. Tuo metu baisu nebuvo, tačiau tik bendraudama su gydytoja ir matydama kitas moteris supratau, kad mes visos esame vienodos ir vėžys gali pasitaikyti bet kuriai iš mūsų“.

Moteris sako, kad, kaip ir daugelis jos kartos atstovių, apie vėžinius susirgimus daug nežinojusi, tačiau visada buvo įsitikinusi, kad vėžiu serga dažniausiai tie, kurių seneliai ar tėvai kentė nuo šios klastingos ligos.

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad tik maža dalis šios ligos yra perduodama iš kartos į kartą: dėl paveldėto polinkio vėžiu susergama tik vienu iš dešimties atvejų. Didžioji dalis genetinių pakitimų įvyksta žmogui augant: juos gali sukelti rūkymas, saulė, laisvieji radikalai ir toksinės medžiagos, gaunamos iš aplinkos bei maisto. Žiūrint iš klasikinio mokslo perspektyvos, visi šie mutagenai, patekdami į ląstelę, sąveikauja su DNR ir, sukeldami joje pakitimus, keičia ląstelės genetinį kodą.


„Gaila, bet tuo metu dar buvo labai mažai informacijos apie vėžinius susirgimus, krūties vėžį ir kodėl moterys juo suserga. Kol esi jauna, kol dirbi, nesiskundi sveikata tau atrodo, kad viskas gerai, tačiau vėžiniai susirgimai yra labai klastingi. Ypač pradžioje nėra jokių simptomų ir tu net negali įtarti, kas dedasi tavo organizme“, – sako Irma.

Sunkiausia pranešti šeimai

Irena sako, kad sužinojusi serganti vėžiu ji labiausiai pradėjo gailėti ne savęs, bet savo šeimos – dviejų vaikų bei vyro.

„Vyriausioji dukra jau studijavo universitete, o jaunesnis sūnus tuo metu dar lankė mokyklą. Nežinojau, kaip apie tai pasakyti savo vaikams, todėl kurį laiką nuo jų tai slėpiau, pasakiau tik vyrui. Jo reakcija buvo tokia pati kaip ir mano – didelė nežinia ir neviltis. Tačiau jau po savaitės gerą valandą pasikalbėjau su gydytoja, kuri mane nuramino ir sakė, kad viskas yra gerai ir beveik 90 proc. moterų šią ligą nugalėti pavyksta. Labai džiaugiuosi, kad gydytoja man ir visai mano šeimai suteikė viltį“, – sako Irena.

„Tuo metu mažiausiai galvoji apie save. Kiekvieną dieną galvodavau, kas bus, jeigu aš numirsiu, kas rūpinsis mano vaikais, kaip gyvens mano vyras. Ir ta nežinia tave kankina. Labai džiaugiuosi, kad viso gydymo metu man padėjo gydytoja ir artimieji, kurie mane palaikė“, – sako palangiškė Irena.

Vėžinių ląstelių mutacijos trunka ne vienerius metus

Palangiškė sako, kad susirgusi vėžiu pradėjo daug daugiau domėtis šia liga: „Turbūt visada taip būna, kad pradedi domėtis liga, kai ji tave pakerta. Vėžys yra baisus dalykas, tačiau skaitydama literatūrą ir bendraudama su gydytojais supratau, kad iš dalies esame kalti ir mes patys. Vėžys neatsiranda per dieną ar per metus. Tai dešimt ar daugiau metų trunkantis procesas ir, jeigu tiek moterys, tiek vyrai tikrintųsi sveikatą reguliariai, gydytojai dažnu atveju vėžinį susirgimą nustatytų pačioje jo pradžioje“.

„Man praėjus visą tą siaubą šiandien yra nesuprantama, kaip žmonės taip neatsakingai žiūri į savo sveikatą. Jeigu ne „Nedelsk“ projektas, aš sveikatą būčiau pasitikrinusi turbūt po 3 – 4 metų, o tai reikštų, kad man tuomet būtų diagnozuotas jau nebe pirmos, bet 3 ar net 4 stadijos vėžys…“, – sako Irena.

Kasmet pasaulyje nustatoma apie 1,4 milijono naujų krūties vėžio atvejų. Nuo šio vėžio kasmet miršta daugiau kaip 450 tūkstančių pacientų. 2003 – 2018 metais projektas „Nedelsk“ nemokamai dėl krūties vėžio patikrino daugiau kaip 100 tūkst. moterų, iš kurių daugiau kaip 1000 buvo diagnozuotas vėžinis susirgimas ir pradėtas gydymas.

Itin didelį dėmesį šis socialinis projektas skiria mažesnių miestelių moterims, kurioms daug sunkiau pasiekti onkologinius centrus bei pasitikrinti profilaktiškai. Projekto „Rožinio kaspino“ autobusiukas jau aplankė virš 700 Lietuvos miestelių ir gyvenviečių.

Įmonė ,,Baltic Agro” jau ne vienerius yra pagrindinė šio projekto rėmėja – dalis gautų lėšų pardavus rožinę „Trioplast“ plėvelę ir „Tradecorp“ trąšas skiriama projektui „Nedelsk“. Projekto atstovai skaičiuoja, kad dėka  „Baltic Agro“ ir Lietuvos ūkininkų paramos dėl krūties vėžio ištirta daugiau nei keli tūkstančiai moterų.

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.