Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Kostas Slivskis: Perlenkta lazda

Autorius: Agroeta
Kostas Slivskis: Perlenkta lazda
Kostas Slivskis: Perlenkta lazda
Printer Friendly, PDF & Email
Apie vilkų pagausėjimą Lietuvoje, o tai lėmė asociacijos „Baltijos vilkas“ atsiradimas, vienareikšmę nuomonę yra išsakęs ginklais ir medžioklės reikmenimis prekiaujančios firmos „Oksalis“ vadovas Gytis Misiukevičius: „Akivaizdžiai perlenkta lazda. Čia nėra abejonės,  jog taip nutiko dėl to, kad gaunami Europos Sąjungos pinigai ir juos reikia įsisavinti. Sudarytos programos, gautos solidžios lėšos. Aš galiu tiesiai šviesiai pasakyti, jog tai tikrų tikriausia vagystė. O ūkininkams ir medžioklės ūkiui daromi didžiuliai nuostoliai“. Gaunami pinigai vilkams saugoti, bet visas saugojimas yra sudaryti limitą, kiek jų sumedžioti. Dabar vilkų prisiveisė, jie nemedžiojami, pasidarė mažiau baikštūs. Buvau medžioklėje Rokiškio rajone – ten vietinis žmogus pasiguodė, jog šešios avys papjautos pačiame kieme. Žmogus – ne medžiotojas, šautuvo neturi, prisiskambino medžiotojams, bet tie kol susiruošė, kol atvažiavo, vilkai išsibėgiojo, o šunelis išsigandęs būdoje tupėjo... Jau yra pavyzdys (rodė per televiziją), kai net į ūkininko tvartą atėję vilkai išpjovė krūvą avių. Dar buvo taip, kad prie pat Vilniaus, vos ne kieme, sudraskė keturias avis. Žmogus, pasigriebęs peilį ir kelias turėtas petardas, išpuolė į lauką. Uždegęs metė į vilkus, tai vienas, arčiau buvęs, tik dantis parodė ir žengė link žmogaus. Nebijo net petardos trenksmo! Galiausiai nubaidė. Ar įsivaizduojate, prie ko tai veda? Aš galvoju labai paprastai. Vilkų visada buvo, medžiojo juos ištisai ir net premijas mokėjo, bet neišnaikino. Dabar ką padarė – įvedė kvotas, tad nėra abejonės, kad kiekvienais metais vilkų vis daugės. Regis, prieš penketą metų suskaičiavo, jog Lietuvoje gyvena apie 200 vilkų (nėra abejonės, jog apskaita netiksli), tai ar įsivaizduojate, kiek per tą laiką jų padaugėjo? Gamtos mokslininkai teigia, jog dabar jų yra apie tūkstantis ir būtina kur kas daugiau medžioti, bet jų niekas neklauso. Pabandyk grąžinti į tuos 200 – jokio šanso! Aš nuo 1993 metų medžioju ir nesu laisvėje matęs vilko. Tai itin atsargus ir pavojų jaučiantis žvėris. Negi nesuvokiama, kad beveik nemedžiojamas žvėris ne tik gyvena ir ėda, bet ir automatiškai dauginasi. Aš visiškai nesuprantu, koks tikslas tiek padauginti vilkų, piktinti kaimo žmones, kuriems pjauna gyvulius, galiausiai ir kiek kanopinių žvėrių sudrasko, o nustatytas sumedžiojimo skaičius baigiasi iki Naujųjų metų. Tegu aplinkos ministerija galiausiai pasako, kiek Lietuvoje turi gyventi vilkų. Sumedžiojome nustatytą skaičių – nutraukiame medžioklę. Nesumedžiojome – pratęsiame medžioklę, ypač ten, kur daro didesnę žalą. Tačiau kaip juos suskaičiuoti? Tikros sniego dangos jau keleri metai nėra. Dabar jau net ne medžiotojai ar miškininkai pilkius skaičiuoja, o panelės, aukštakulniais vaikščiodamos keliukais. Mane tik juokas iš to ima. Iš kur ji gali atskirti vilko pėdas? Ne tik vilkų populiacijos sprogimas erzina medžiotojus. Veterinarijos tarnyba surašė taisykles: jei nori medžioti, kolektyvas turi turėti plytelėmis išklotą lupyklą, turi būti karštas vanduo, surenkamos nuotekos, specialūs stalai. Miške negalima palikti žarnų. Taip mat bus neteršiama gamta, nors tas žarnas tuoj pat sulesa varnos ir krankliai ar kokie plėšrūnai suėda. Ir štai einu, tarkim, aš per mišką, vilkai drasko kokį elnią, tai turiu tuos pilkius nuvyti, o elnią užkasti, kad neterštų gamtos. Medžiotojas turi surinkti žarnas, o kaip tada su vilkais... Dvigubi standartai. Šėryklose turi būti geldos, nors gamtoje, tarkim, koks šernas maistą ima nuo žemės. Sėdi žmonės kabinete, ko gero, net nebuvę miške, nieko nesupranta apie gamtą, o dedasi baisiausiais žinovais, leidžia tokius teisės aktus. Jei kalbėtume apie medžioklę, tai pats tikriausias biurokratizmo pavyzdys. Ima pinigus už tai, kad kurtų taisykles, kurios niekam nereikalingos, sveiku protu nepaaiškinamos ir daug kam gadina gyvenimą. Tarkim, kas suskaičiavo, kiek nuo maro nudvėsė šernų, kiek miškuose guli amžių baigusių žvėrų, kiek po medžioklių liko sužeistų ir nustipusių? Niekas... Nėra tokios statistikos. O įvairiausių taisyklių medžiotojams vis sukuriama. Dėl medžioklės valstybėje neabejotinai turi būti politika. Nėra tokios politikos. Nėra medžioklės reikaluose tęstinumo. Tai rėkia, kad medžiotojas nereikalingas, kad jų per daug, tai jų prireikia, nes šernų maras paplito ir be medžiotojų jų neišnaikinsi, tai dar kokia lapė su pasiutlige bėgioja ar kokių žvėrių per daug atsirado. Būtina pasakyti, jog medžioklė yra lyg pramonė. Gaminami ginklai, šaudmenys, įvairi atributika, vyksta prekyba, o tai darbo vietos ir pelnas valstybei. Vien mokesčių kiek medžiotojai sumoka, dar juos padvigubino, o kalbama apie socialinės atskirties mažinimą. Padidėjus mokesčiams, daugelis atsisakys medžioklės, nes tiesiog finansiškai neįstengs. Ko mes siekiame Lietuvoje? Panaikinti medžioklę! Medžioklė yra rimtas dalykas, tad negalima bet kaip elgtis. Jei neliks medžiojamų žvėrių ir bus tik miškas bei vilkai, kurių net neleidžiama medžioti, taip ir nutiks“, – nekokia nuotaika baigiasi pokalbis su G. Misiukevičiumi. O dabar taip ir norisi pakalbėti apie politiką. Medžiotojų Lietuvoje yra per 20 000. Dar pridėkime šeimos narius, kurie irgi puikiai nusimano apie medžioklę ir žino visą medžiotojų gyvenimą bei paskutiniu metu daromas įvairias nesąmones. Dar pridėkime ūkininkus, kurie yra itin nepatenkinti daroma žala. Susidarys solidus būrys rinkėjų. Apie tai neabejotinai turi pagalvoti dabar valdžioje esantieji. Kostas SLIVSKIS, medžiotojas, knygos „Sumedžiok vilką...“ autorius [gallery ids="29172"]
Facebook komentarai

T Hegvita agro