Kiek kainuoja darbas kaimo bendruomenėje?

(Juragiai, balandžio 17 d.) Nuo šių metų kovo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos bendruomeninių organizacijų plėtros įstatymas. Įstatymas numato, kad savivaldybėse dirbs vietos bendruomenių organizacijų taryba, kuri užtikrins bendruomenėms visokeriopą pagalbą, atstovaus sprendžiant svarbius klausimus.

Trejus metus Juragių kaimo bendruomenės pirmininkės pareigas einanti Virginija Tamašauskienė sako, kad įsigaliojus minėtam įstatymui, nelaukia kažko ypatingo, bet tikisi realios, konkrečios pagalbos.

2018 m. Kauno r. savivaldybėje jau buvo įsteigti bendruomeninio darbo administratorių etatai. Šie administratoriai turėjo vienyti kaimo bendruomenes tarpusavyje. Taip pat padėti bendruomenėms vykdyti įvairius projektus, pagelbėti geriau suprasti įvairius biurokratijos labirintus, tvarkyti buhalterinę apskaitą ir pan.

„Mūsų Garliavos apylinkių seniūnijoje (jai priklauso Juragiai) buvo išrinktas Tadas Venskūnas. Šaunus vaikinas dirbo gal kelis mėnesius. Tik spėjome susipažinti ir jis atsisakė šių pareigų. Kito administratoriaus – nėra. Nežinau, gal kitoms kaimo bendruomenėms kas nors ir padėjo, bet mūsų Juragių kaimo bendruomenei – niekas“, – pasakoja V. Tamašauskienė.

„Patys rašėme įvairius projektus ir juos laimėjome, gavome finansavimą. Organizavome viešuosius pirkimus, tam reikėjo sukurti taisykles. Kūrėme“, – Juragių kaimo bendruomenės pirmininkė V. Tamašauskienė sako nežinojusi į ką kreiptis, iš ko tikėtis pagalbos, patarimo, todėl daug ką darė ir vis dar daro pati.

„Niekas nepadėjo, – pirmininkė atvira. – Reikia rūpintis viešaisiais pirkimais, pinigais, buhalterija, o kreiptis – nėra į ką.“

„Įstatymas jau įsigaliojo, bet padėjėjo, patarėjo mes dar neturime. Biurokratinis dokumentų tvarkymas – visų bendruomenių problema. O mes privalome juos tvarkyti, nes be to – neišgyvensime. Nepasakyčiau, kad labai jaučiasi, kad kam nors rūpėtų bendruomenės. Bet norima, kad jos veiktų. Bendruomenėms turėtų padėti administratorius, bet jo nėra. Arba – dar nėra. Belieka tik tikėtis, kad bus“, – tikisi pirmininkė.

V. Tamašauskienė geru žodžiu mini Nacionalinės mokėjimų agentūros vyr. specialistę Dalią Avižienę, kuri padėjo, patarė bet kuriuo klausimu.

Juragių kaimo bendruomenės pirmininkės žinomis, su tokiomis bėdomis ir nesusipratimais susiduria daugelis kaimo bendruomenių. Kai kurios – vien dėl tokių nesusipratimų, nežinojimo, kaip ką padaryti teisingai – iš viso nevykdo veiklos ir nedirba. Remiantis statistika, Lietuvoje kaimo bendruomenės pirmininkas savanorystės pagrindais dirba apie 3 ar 4 metus ir – viskas: perdega, išsisemia, pavargsta.

„Žmogus išsisemia, perdega, jam atsibosta. Nebelieka motyvacijos, nes neturi jokios paskatos – nei finansinės, nei moralinės, nei iš seniūnijų, nei iš kitos aplinkos, – pasak V. Tamašauskienės, gal tai visos Lietuvos problema – ne tik savivaldybių. – Mums sakoma: „Kaimo bendruomenės? Jūs dirbate? Tai ir dirbkite. Mes labai norime, kad jūs dirbtumėte, norime prikelti kaimo bendruomenes: rašykite projektus ir dirbkite, darykite.“

„Mes ir dirbam. Kiekvienas turim savo darbą, savo tiesiogines pareigas, – sako Juragių kaimo bendruomenės pirmininkė. – Projektus rašau, įvairias bendruomenės gyvavimui reikalingas taisykles kuriu tuo metu, kai mano šeima vyksta į šventes, renginius arba leidžia savaitgalius ir laisvalaikį be manęs. Labai sunku. Dirbam savanoriškais pagrindais, aukojam savo laisvalaikį, savaitgalius, vakarus ir pan.“

Pasiseka ir parašytas projektas laimi, bendruomenė gauna finansavimą. Pirmininkė stebisi, kad tuo metu – visi kukliai tyli. Bet tik ateis metų pabaiga ir prasidės patikrinimai… V. Tamašauskienė pasakoja, kad Juragių kaimo bendruomenė naudojasi patalpomis pagal panaudos sutartį. Laimėjo vieną iš projektų ir kiemą aplink pastatą išgrindė trinkelėmis.

„Ir prasidėjo, – pasakoja V. Tamašauskienė. – Vietoj paskatinimo ir motyvacijos, sulaukiame tik klausimų ir papildomų išlaidų reikalaujančių nurodymų. Mūsų klausė:  „Ar apdraudėte? Ar įvedėte signalizaciją? Kiek žiemos metu name yra šilumos?“ ir t.t. O juk turėtų rūpintis, kad bendruomenė turėtų tam lėšų.“

Pasak V. Tamašauskienės, tiek savivaldybės, tiek vietos veiklos grupės, tiek valstybės mastu visi nori ir siekia, kad bendruomenės nariai dirbtų savanorystės pagrindais. Be to, ir dirbtų, ir atsiskaitytų už savo veiklą ne bet kaip, o kokybiškai.

 „Mūsų atveju tai reiškia, kad dar ir išlaikytume bendruomenės namus (draudimas, signalizacija, priežiūra, atsakomybė). Manau, kad tikintis iš bendruomenės veiklos, reikia ir priemonių, ir galimybių, ir materialaus pagrindo. Reikia. O iš kur visa tai gauti?“ – svarsto bendruomenės pirmininkė.

Iš pačių parašytų ir laimėtų projektų lėšų bendruomenė įsigijo žoliapjovę ir trimerį, renginių palapinę, garso aparatūrą bei projektorių.

O buhalterija, administravimo dokumentai, projektai, viešieji pirkimai? Kaip viską sutvarkyti, padaryti gerai ir teisingai, jei esi tik eilinis gyventojas: nei buhalteris, nei ekonomistas, nei valdininkas ar projektų rašytojas? Kaip eiliniam gyventojui susigaudyti visame tame? Išvada: seniūnijose  ar savivaldybėje turi būti darbuotojas, kuris rūpintųsi kaimo bendruomenėmis.

V. Tamašauskienės žiniomis, šiais metais visiems Garliavos seniūnijos kaimo bendruomenių  renginiams (ir ne tik) skirta 500 eurų. Kas tai yra? Velykinio zuikio ašaros, bet ne parama ar finansavimas.

„Išgyvename tik dėkodami likimui, kad turime kelis rėmėjus – ūkininkus, renkame bendruomenės nario mokestį ir dar gauname gyventojų paskirtus 2 proc. Sulaukiame ir renginių vedėjų ar dalyvių paramos – meno kolektyvai, dailininkai, dainininkai bei muzikantai sutinka dalyvauti ar vesti renginį be atlygio, – atvirauja pirmininkė. – Bendruomenės renginiuose laukiame seniūnijos ar kitų valdžios įstaigų atstovų. Nesulaukiame. Taip ir dingsta nuotaika, noras, užsidegimas ir motyvacija veikti, daryti, kai nesulauki jokio palaikymo: nei moralinio, nei materialinio.“

Juragių bendruomenės pirmininkė apgailestauja, kad įvairių patikrinimų, komisijų ir reikalavimų atsiųsti vienus ar kitus dokumentus sulaukia dažniau nei palaikymo, paskatinimo ar, galų gale, paprasčiausio geranoriško dėmesio.

„Skauda, bet negali mesti ir palikti“, – atsidūsta pirmininkė.

Bet ar nėra taip, kad kai kas iš valdžios galvų tuo „negali mesti ir palikti“ – paprasčiausiai naudojasi?

Paklausta V. Tamašauskienė sutinka, kad viską mestų, paliktų, atsisakytų šių pareigų, perduotų (nors nėra kam), bet gaila įdirbio ir kaimo žmonių, kurie, bendruomenės dėka, lyg ir pradeda pasitikėti savimi, net tuo, kad Lietuvos kaimas gali išlikti, atsitiesia po savų darbų, susibendrauja ne tik su kaimynais, bet ir su kaimyninių bendruomenių žmonėmis.

„Ir dar. Labai noriu atgaivinti kažkada veikusį Juragių televizijos bokšto muziejų. Tą atmintiną sausio naktį juragiškiai savo Juragių televizijos bokštą buvo pasirengę ginti taip pat kaip vilniečiai saviškį. Ir ši veikiančio muziejaus mintis – nesimaterializuos savaime. Reikės pastangų ir pinigų“, – iš patirties žino V. Tamašauskienė.

Džuljeta KULVIETIENĖ

Kiek kainuoja darbas kaimo bendruomenėje?

  • 12 komentarai
    Komentuoti

    1. Anonimas   2019/04/17 at 22:59

      Taip,tai tikrai visur gi tas pat.Labai teisingas straipsnis.Kai pagalvoji logikos čia visai nėra.Bendruomenių pirmininkai dirba visuomenei,bet dar ir moka iš savo kišenės.Kiek gi galima naudotis tokia absurdiška tvarka.Taip po truputį ir nelieka žmonių ,norinčių ir galinčių eiti pareigas prisimokant iš savo kišenės.Ar gi ne durnių laivas.

    2. Danutė   2019/04/18 at 07:26

      Tik nereikia čia tų ašarų. Visiems vienodos sąlygos. Meilės tam ką darai ir bus lengva. O pinigų… Jų niekada nebus tiek kiek reikia. Juos reikia skaičiuoti ir racionaliai naudoti. Daugiau pozityvo.

    3. Algirdas iš Pasvalio   2019/04/19 at 09:56

      Straipsnis labai teisingas ir aktualus. Pats buvau 10 metų aktyvus Pasvalio r. Tetirvinų krašto bendruomenės tarybos narys ir 2 kadencijas (6 metus) tarybos pirmininkas. Pačiam teko rašyti projektus, organizuoti įvairius renginius, kultūros paveldo objektų atstatymą ir net… vesti buhalteriją. Todėl puikiai įsivaizduoju, ką norėjo pasakyti ir apie ką kalba gerbiama Virginija. Jei dirbi „iš širdies“ bendruomenės žmonių labui reikia labai daug savęs atiduoti. Žinoma, kad šeimos ir buities reikalai dėl to taip pat nukenčia. Žinoma, kad žmonės pavargsta, kai kurie nusivilia, net buvę lyderiai nutolsta nuo bendruomenės. Bendruomenių gyvasties išsaugojimo, realios pagalbos joms suteikimo problema verta išsamios analizės ir įv. lygių valdžių DĖMESIO ir realių pagalbos veiksmų. Iš ponios Danutės komentaro supratau, kad Jūs, menkai esate susipažinusi su bendruomenių reikalais. Taip, esmė yra ne tie 500 Eur pagalbos iš savivaldybės. Problemos „kaina“ yra daug kartų didesnė… Bendruomenės (kalbu apie kaimiškąsias) ilgus metus tarsi nuimdavo socialinių įtampų „garą“, bet laikai keičiasi. Žmonės vis mažiau aktyvūs; sensta ir t.t.
      Manau, patys bendruomenių aktyvistai turi diskutuoti tarpusavyje ir surasti išeitis/ sprendimus/ konkrečius pasiūlymus ir sprendimų projektus, pirmiausia vietos savivaldybėms, bet kartu ir Respublikos valdžiai. Teigiamo rezultato galime ir turime siekti pasitikint, apjungiant jėgas, patirtį ir išmintį (per rajonų bendruomenių sąjungas ir t.t.), o ne laukiant, kad kas iš šalies pastebės ir paklaus „ar nepavargai?“
      Sėkmės ir tikėjimo, Jums miela Virginija, ir visiems juragiškiams. Gražių šv. Velykų švenčių!
      Algirdas Mulevičius
      algird.mulevicius@gmail.com

    4. Anonimas   2019/04/19 at 11:45

      Seiga,
      dirbkite ir toliau kaimo bendruomenės, savivaldybėms darbo mažiau bus:)

    5. Buvęs pirmininkas   2019/04/19 at 11:46

      Labai ačiū kad dalinatės savo patirtimi. Ją puikiai suprantu ir aš. Buvau labai aktyvus žmogus kaimo bendruomenės gyvenime, bet palikau ir pirmininko pareigas, išėjau iš bendruomenės tarybos, nes pervargau, nusivyliau požiūriu į bendruomenės pirmininko darbą, santykiai šeimoje irgi pradėjo byrėti… Mano matymu bendruomenė gali dirbti oriai tik tuomet, kai už administracinį darbą yra atlyginama. Todėl visuose ministerijų, savivaldybės, vvg projektuose privalomai turi būti atlyginimas už projekto administravimą, veiklų organizavimą ir pan.

    6. Anonimas   2019/04/19 at 11:51

      NEKAINUOJA

    7. Anonimas   2019/04/19 at 13:56

      Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba
      Lietuvos žemės ūkio rūmai
      Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija
      Lietuvos mokslininkų sąjunga
      Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija
      Lietuvos meno kūrėjų asociacija
      Pasaulio lietuvių bendruomenių asociacija
      Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacija

      Konferencija
      „Nelygybės ir socialinės atskirties mažinimo galimybės. Socialiai orientuotos žaliosios ekonomikos projektasLietuvai“
      2019 04 26

      Konferencijos tikslas – pasiekti susitarimą tarp valdžios institucijų ir visuomenės dėl pagrindinių Lietuvos gerovės kūrimo nuostatų ir veiksmų.
      Kviečiu prisijungti prie NVO susitarimo,kelti Jūsų išsakytas problemas ,suteiksime Jums žodį konferencijoje. Susisiekite su manimi per FB
      .Dalia Matukiene

    8. Daiva   2019/04/19 at 19:13

      Bendruomenės pirmininkas tik skamba išdidžiai. O iš tikrųjų, tu ir admininsktratorius, ir apskaitininkas, ir renginių organizatorius, ir taksistas, ir kiemsargis, ir pečkūrys, ir vos ne visų profesijų atstovas…O reziume – devyni amatai, dešimtas badas. Argi ne, kolegos? :)

    9. Teodora   2019/04/19 at 21:54

      Kiek daug skambių frazių isdalina mūsų politikai kaimo bendruomenėms ypač prieš rinkimus tada fotografuojasi neša pagyrimų raštus tiems kaimo gaivintojams ,kūrėjams,kurie pasiaukojo atiduoti savo gyvenimą ir savo sveikata savo kaimo žmonėms veltui ,nes niekas per tuos tris dešimtmečius net nepanoro suprasti koks nelengvas darbas yra tų bendruomenės narių ir jų lyderių,kurių jau nebeįmanoma rasti.O kurdami bendruomenes tikėjome kad viskas bus kitaip.

    10. Anonimas   2019/04/21 at 16:50

      Labai teisingos autorės mintys. Manau, kad einama link to, kad bendruomenėms užkrauti kuo daugiau ir kad išliktų tik tos, kurios gali būti naudingos per rinkimus. Požiūris keičiasi. Bendruomenės kūrėsi tarsi Sąjūdis turėdamos tikslą kažką gražaus padaryti Lietuvoje. Šios valdžios vyrai surado bendruomenėms naują sinonimą ,,apačios“ ir tai galima dažnai išgirsti per TV :)

    11. Diana   2019/05/08 at 09:51

      Pritariu Anonimui ir visiems, kurie rašo tiesą apie sunkų bendruomeninį darbą. Su tuo ne kartą susidūrė ir mūsų bendruomenė. Tikrai galima pavargti nuo jo, ypač, kai bendruomenė dirba visų, o ne kažkieno interesų labui. Tokios bendruomenės ignoruojamos, joms trukdoma, kas daro darbą dar sudėtingesniu.

      Ačiū ir Jaragių pirmininkei ir žunalistei Džiuljetai, kad parodote realias problemas.

    12. Liepa   2019/05/08 at 10:25

      Pritariu Anonimui ir visiems, kurie rašo tiesą apie sunkų bendruomeninį darbą. Su tuo ne kartą susidūrė ir mūsų bendruomenė. Tikrai galima pavargti nuo jo, ypač, kai bendruomenė dirba visų, o ne kažkieno interesų labui. Tokios bendruomenės ignoruojamos, joms trukdoma, kas darbą dar labiau apsunkina.
      Ačiū ir Juragių bendruomenės pirmininkei ir žunalistei Džiuljetai Kulvietienei , kad parodote realias problemas.

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.