Kiaulių augintojų lyderis ragina be užuolankų uždaryti „nesaugius“ smulkius ūkius?

(Vilnius, lapkričio 12 d.) Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) direktorius Algis Baravykas teigia, kad su afrikiniu kiaulių maru (AKM) išliko du pagrindiniai iššūkiai. Pirmasis yra pats AKM virusas, o kitas – Europos Sąjungos rinkoje taikomas vadinamasis AKM regionalizavimas.

„Europos Komisija, pasirinkusi AKM regionalizavimą, išsprendė šalių, kuriose nėra nustatyti AKM atvejai, tačiau, pasirinkusi tokią politiką, sukūrė papildomų problemų šalims, kuriose ši liga plinta“, – sako A. Baravykas.

Šių šalių veterinarai vienareikšmiškai pripažįsta, kad esant tokioms sąlygoms, kai AKM užkratas kiaulininkystės ūkius pasiekia iš šernų, yra neįmanoma.

„Dabar Lietuvoje pasirinkta sistema išmokyti kiaulių augintojus laikytis biosaugos yra neveiksmingas, – įsitikinęs LKAA lyderis A. Baravykas. – Komerciniai ūkiai šiam reikalui skiria daug dėmesio, tuo tarpu smulkesni kiaulių augintojai biosaugos priemonėms neteikia pakankamai dėmesio“.

Pasak jo, Vyriausybės numatyta finansinė parama kiaulių augintojams arba atsisakyti kiaulių auginimo, arba didinti biosaugos lygį, padėties iš esmės nepakeis.

„Šiomis priemonėmis AKM įveikti nepavyks ir nepavyks išvengti produkcijos eksporto apribojimų visai kiaulienos pramonei. Kokių priemonių reikėtų imtis? Pirmiausia – be užuolankų uždaryti nesaugius kiaulių laikymo ūkius“, – tikina A. Baravykas.

Anot specialisto, antras veiksnys – švelninti regionalizavimo ribojimus ūkiams, kurie laikosi aukštų biosaugos reikalavimų. Trečias veiksnys – kompensuoti nuostolius ūkiams, kurie, nors laikosi aukštų biosaugos reikalavimų, tačiau patenka į ribojimo zonas. „Kitos išeities nėra“, – konstatuoja A. Baravykas, skaitęs pranešimą Vilniuje surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Afrikinis kiaulių maras: iššūkiai ir ateities vizija“  .

Akivaizdu, kad A. Baravykas linksta prie „uždarymo be užuolankų“ tų ūkių, kurie nesugebės laikytis aukštų biosaugos reikalavimų. Juos atitikti gali tik stambūs ūkiai, turintys lėšų tokioms investicijoms.

AKM į Lietuvą iš Rytų atkeliavo prieš penkerius metus. VMVT duomenimis, Lietuvoje 2014 m. buvo nustatytos 45 vietos, kur AKM nustatytas 76 šernams, 2015 m. – 111 vietų 132 šernams, 2016 m. – 303 vietos 478 šernams, 2017 m. – 1328 vietos 2456 šernams. Šiais metais nustatytas 51 AKM židinys kiaulių laikymo vietose ir 1306 vietos laukinėje faunoje, kur AKM nustatytas daugiau kaip 22 tūkstančiams kiaulių ir beveik 3000 šernų.

Parengta pagal Žemės ūkio rūmų informaciją

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.