Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1 DOJUS agro

Ką reikia žinoti jau 2019 m. sausio 2 d. kiekvienam darbingam gyventojui?

Autorius: Agroeta
Ką reikia žinoti jau 2019 m. sausio 2 d. kiekvienam darbingam gyventojui?
Ką reikia žinoti jau 2019 m. sausio 2 d. kiekvienam darbingam gyventojui?
Printer Friendly, PDF & Email
(Kaunas, gruodžio 25 d.) Nors žmonės dabar gyvena ir ilgiau, tačiau dėl mažėjančio gimstamumo bei emigracijos Europoje vyksta gyventojų skaičius mažėjimas ir daugėja pensinio amžiaus asmenų. Dėl šios priežasties netolimoje ateityje bus daugiau pensinio amžiaus žmonių nei dirbančiųjų. Anot Pasaulio banko specialistų, 2050 metais, žmonių, kurių amžius sieks 65 metus ir daugiau padvigubės – nuo 10 proc. iki 20 proc. Ypač daug – 80 proc. arba 1,3 mlrd. tokių žmonių gyvens nepasiturinčiose, skurdžiose valstybėse. Dirbantieji turės uždirbti pensijas vis didesniam pensinio amžiaus žmonių skaičiui. Kadangi pensinio amžiaus žmonių, kaip prognozuojama vis daugės, o dirbančiųjų ne, tai gali sukelti didelių problemų viešųjų finansų sistemai, tiek patiems pensinio amžiaus žmonėms – jų pensijos gali būti labai mažos, dėl ko gali būti sunku pragyventi. Kitaip sakant, didėja skurdo rizika sulaukus pensinio amžiaus. Didžioji dalis Europos valstybių, tame tarpe ir Lietuva, perėjo prie daugiapakopės pensijų kaupimo sistemos. Tai teigiamas žingsnis, tačiau Lietuvoje pensijų kaupimo sistema jau keletą kartų buvo reformuota ir tai kelia sumaištį ir nežinomybę tarp gyventojų. Naujausia pensijų kaupimo sistema Lietuvoje prasidės 2019 m. sausio 1 d. Ką turi žinoti apie ją dirbantieji pagal darbo sutartis ar savarankiška veikla (tame tarpe ir ūkininkai) užsiimantys asmenys? 2019 m. sausio 2 d. į pensijų kaupimo sistemą antros pakopos privačiuose pensijų fonduose automatiškai bus įtraukiami visi gyventojai, kurie iki šiol nekaupė ir dar nėra sulaukę 40 metų bei tie, kurie pradėjo kaupti, bet 2013 m. kaupimą sustabdė. Tačiau visiems atvertas pusės metų „langas“ (iki 2019 liepos 1 d.) atsisakyti įtraukimo į privatų pensijų kaupimą, sustabdyti kaupimą arba nutraukti dalyvavimą šioje sistemoje ir grįžti į „Sodrą“. Taigi visi turite galimybę apsispręsti iš kiek šaltinių norite gauti pensiją ir ar lipsite per “langą” į privataus pensijų kaupimo sistemą, ar šoksite per tą patį “langą atgal į Sodrą”.  Jeigu nepareikšite noro atsisakyti dalyvauti privačiame pensijų kaupime, darbdaviai (arba Jūs patys, jeigu dirbate savarankiškai) iš Jūsų darbo užmokesčio išskaičiuos privataus pensijų kaupimo įmokas. Jeigu atsisakysite kaupti privačiame pensijų kaupime 2019 m., Jums trejus metus, kol sulauksite 40 m. (sustabdžiusiems kaupimą ne daugiau kaip 3 kartus, bet nėra amžiaus apribojimo) bus taikoma įtraukimo procedūra su galimybe atsisakyti. Jeigu jau dabar kaupiate privačių pensijų fondų antrojoje pakopoje (2+2+2), Jums nieko daryti nereikia. Tiesiog Jūs liksite šioje sistemoje ir darbdaviai (arba Jūs patys, jeigu dirbate savarankiškai) mokėsite įmokas naujais tarifais. Nauji pensijų kaupimo tarifai visiems – 3 proc. (pradedantiems kaupti ir nekaupusiems pensijų įmokų savo lėšomis – 1,8 proc. (2019 m.) ir per 5 metus (2023 m.) pasieks 3 proc.). Žinoma, galite mokėti ir daugiau. Taip pat galite pakeisti pensijos kaupimo fondą. Jeigu norite sustabdyti kaupimą, tą galite padaryti taip pat iki  2019 m. liepos 1 d. ir palikti pinigus privačiame pensijų fonde iki pensijos amžiaus (nesulaukus pensinio amžiaus pinigai bus paveldimi) arba galite nutraukti kaupimą ir su visa sukaupta suma grįžti į “Sodrą”. Jūsų teisė rinktis, bet ir Jūsų pareiga galvoti apie tai, iš kokių lėšų gyvensite senatvėje. Jeigu vis dėlto nuspręsite dalyvauti privačiame kaupime, valstybė prisidės prie Jūsų pensijos. Paskata iš valstybės biudžeto – 1,5 proc. nuo VDU (pradedantiems kaupti ir nekaupusiems pensijų įmokų savo lėšomis  – nuo 0,3 proc. (2019 m.) ir per 5 metus (2023 m.) pasieks 1,5 proc.). Labai svarbi naujovė - kaupiant nebemažės senatvės pensija – į fondus nebepervedama „Sodros“ įmokų dalis, kaip anksčiau. Ir pabaigai – keletas skaičių: -         Vidutinė “Sodros”senatvės pensija 2018 m. spalio mėn. buvo 318, 64 Eur; -         Statistikos departamentas skelbia, kad per 33 proc. senjorų 2017 metais gyveno žemiau skurdo ribos. Per metus tokių pensininkų skaičius šoktelėjo 5,7 proc. -         Lietuvos gyventojai gyvena šešeriais metais trumpiau už vidutinį statistinį europietį (80,6 metų). Lietuvos moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai (atitinkamai 79,7 ir 69,2 metų). Tai didžiausias atotrūkis tarp ES šalių, nors jis po truputį mažėja. Linkėdama jaukių ir šiltų šv. Kalėdų, siunčiu Jums šiandienos temai tinkantį posakį: „Ilgai laukdamas tinkamo laiko, gali visai niekad nepradėti. Pradėk dabar, nepaisydamas, kur esi ir ką turi.“ (autorius nežinomas).   Prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, ASU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė
Facebook komentarai

T Hegvita agro