Iššūkiai žemės ūkio verslui dėl ketvirtosios pramonės revoliucijos. Ko galime tikėtis jau greitai?

(Kaunas, sausio 1 d.) Šią Naujųjų, 2019 metų pirmąją dieną sveikinuosi su Jumis jau nebe kaip Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė, o kaip Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė.

Bioekonomika apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į pridėtinę vertę turinčius produktus, tokius kaip maistas, pašarai, produktai, kurių gamyboje naudojamos biologinės kilmės žaliavos, ir bioenergiją.

Virsmas įvyko. Iš Vytauto Didžiojo universiteto išsivystė Žemės ūkio akademija, dabar į jį vėl sugrįžome. Bet su žemės ūkio verslu ryšys dėl to nenutrūks, o, atvirkščiai – manau, sustiprės. Juk turime dėl ko dirbti kartu – naujasis Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpis jau čia pat, ketvirtoji pramonės revoliucija beldžiasi į duris, robotai žemės ūkyje jau dabar atlieka daug darbų, bioekonomikos naujovės ir svarba daro žemės ūkį dar reikšmingesnį, mokslininkai kuria naujus žemės ūkio verslo modelius ir strategijas, dirbtinis intelektas padeda jas įgyvendinti. Todėl šiandien ir noriu pasidalinti mintimis, kaip ketvirtoji pramonės revoliucija pakeis žemės ūkio verslą, ko galime tikėtis ir kodėl svarbesnė tampa bioekonomika.

Skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, robotai labai sparčiai integruojami į žemės ūkio verslą. Artimiausioje ateityje turėsime savavaldžius automobilius ir traktorius, dronus, kurie gali pristatyti žemės ūkio produktus tiesiogiai vartotojams, robotus – žemės ūkio verslo strategijų kūrėjus, asmeninius verslininkų padėjėjus. Robotai jau dabar sparčiai imasi žmonių darbo vietų. Kai šios mąstančios mašinos taps pakankamai protingos atlikti visas intelekto reikalaujančias užduotis, dirbtinis intelektas taps visuotiniu dirbtiniu intelektu. Žmonėms nereikės atlikti didelės dalies fizinių darbų. Amerikos mokslininkai iš Oksfordo universiteto – Carlas Benediktas Frey’us ir Michaelis Osborne’as, atlikę daugybę tyrimų, padarė išvadą, kad 47 proc. amerikiečių jau 2030 metais neteks darbo dėl robotizacijos. Jų skaičiavimais 8702 profesijos bus robotizuotos.

Pasaulio banko prognozės rodo, kad jau iki 2020 m. dėl naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija, 15 didžiųjų pasaulio šalių neteks apie 5 mln. darbo vietų, nes technologijų progresas sukurs 2 mln. naujų darbo vietų, bet tuo pačiu išnaikins 7 mln. šiandien įprastų darbo vietų.

Žemos kvalifikacijos darbuotojų poreikis sumažės iki minimumo. Dar labiau padidės pajamų nelygybė tarp žemą ir aukštą išsilavinimą turinčių mūsų planetos gyventojų. Taigi, šie pokyčiai kai kurias žmonių grupes nustums į pakraštį, sukels naujų saugumo grėsmių ir susilpnins ryšius tarp žmonių. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad dėl šių priežasčių atsiras ženkliai daugiau žmonių, turinčių psichologinių ir psichinių problemų.

Mokslininkas Alex Owen Hill 2017 m. pateikė Top 10 žemės ūkio darbų, kuriuose artimiausiu laiku robotai visiškai pakeis žmonių darbą. Tai yra:

1. Augalų sodinimas.
2. Augalų sėja.
3. Pasėlių stebėjimas ir analizė.
4. Tręšimas ir drėkinimas.
5. Augalų purškimas.
6. Augalų genėjimas.
7. Savaeigiai traktoriai.
8. Derliaus nuėmimas.
9. Gyvulių priežiūra ganyklose.
10. Gyvulių melžimas.

Todėl kyla klausimas: kas atsitiks, jei dėl naujausių technologijų milijonai žmonių praras savo darbą per trumpą laiką, nes daugumoje įmonių ar ūkių didelę dalį darbų atliks robotai ir kokia turėtų būti tolesnė žemės ūkio politika šių procesų kontekste? Kokie iššūkiai laukia žemės ūkio? Išskirčiau keletą jų.

Sumanus žemės ūkis – dar daugiau informacinių technologijų, dirbtinio intelekto pagalba valdomų priemonių, BigData informacinių sistemų taikymas valdant žemės ūkio verslą.

Labiau globali ir dinamiška žemės ūkio produktų rinka – labiau gyvybingi ir atsparūs žemės ūkio gamintojai, įgyvendinantys inovatyvias verslo vystymo strategijas.

Didesni saugumo iššūkiai – didėjantys iššūkiai kibernetiniam žemės ūkio saugumui.

Didėjantis poreikis pasaulyje maistui – badaujančių planetos gyventojų skaičiaus didėjimas dar svarbesniu daro maisto apsirūpinimo užtikrinimo uždavinį, atliekų mažinimo problemos sprendimą.

Didesni klimato svyravimai – vis daugiau dėmesio turėsime skirti katastrofų nuostolių padengimui.

Dalijimosi ekonomika – iššūkiai kurti ne tradicinius žemės ūkio kooperatyvus, o dalijimosi idėja grįstas platformas.
Pabaigai, keletas faktų kodėl vis svarbesne tampa bioekonomika.

• Mokslininkai iš cukrinių runkelių pagamino automobilį, sukūrė technologiją kaip iš kukurūzų pastatyti namą ir dar daug inovatyvių bioekonomikos technologijų;
• Jau dabar iš jūros dumblių gaminami biodegalai, aliejus, iš kavos tirščių – puodeliai, ledams gaminti naudojamos saldžiųjų mėlynųjų lubinų sėklos, įgyvendinama daugelis kitų novatoriškų projektų;
• ES bioekonomikos sektoriaus apyvarta jau siekia beveik 2 trilijonus EUR, jame dirba per 22 mln. žmonių (9 proc. viso ES užimtumo);
• Apskaičiuota, kad į ES finansuojamus bioekonomikos mokslinius tyrimus ir inovacijas investavus vieną eurą iki 2025 m. bioekonomikos sektoriuose būtų užtikrinta 10 EUR pridėtinė vertė.

prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.