Iš Lietuvos ūkininkų atims 20 mln. eurų

(Vilnius, gruodžio 7 d.) Nuo 2018 metų sausio 1 dienos Lietuvoje turėtų įsigalioti naujasis Vietovių su didelėmis gamtinėmis kliūtimis ribų žemėlapis. Paprastai jis vadinamas nederlingų arba mažiau derlingų žemių žemėlapiu. Pagal jį Lietuvoje nederlingų žemių „ant popieriaus“ sumažės net 500 tūkst. ha, o ūkininkai dėl to negaus per 20 mln. eurų išmokų.

„Paklausite kas tokio nutiko, kad Lietuvoje staiga net 0,5 mln. ha žemių derlingumas taip stebuklingai pagerėjo? Ogi nieko. Žemės ūkio paskirties žemės sudėtis, jos savybės, jos charakteristikos nepasikeitė, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. – Taip vadinamieji derlingumo balai nepakito. Negana to, melioracija dar labiau nusidėvėjo. Kalvotumas, reljefas nepakito. O mokslininkai aiškina, kad pastaraisiais metais humuso kiekis Lietuvos dirvožemyje netgi sumažėjo“.

Briuseliui bus pristatyta, kad Lietuvoje nederlingų žemių dabar yra mažiau, taigi, ir išmokų ūkininkams reikės mažiau.

„Šaunuolis“. Turbūt taip per petį žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui patapšnos eurokomisaras Philas Hoganas“, – ironizuoja parlamentaras Vytautas Kamblevičius.

Paprastai ūkininkai už nederlingą žemę gauna apie 50 eurų kompensaciją, nes juk vis tiek tokioje žemėje jie ūkininkauja, o derlius iš jos yra gerokai mažesnis. Didelio nepalankumo vietovėse už ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas buvo mokama po 73,6 eurų už ha, mažo nepalankumo vietovėse – 55,2 eurų, intensyvaus karsto zonoje – 44 eurai, potvynių užliejamose teritorijose – 48,8 euro.

Pagal naująjį žemėlapį, kurį parengė Žemės ūkio ministerija, pritariant Žemės ūkio rūmams, išmokoms pinigų reikės mažiau

„Briuseliui tai patiks. Visą šį derlingų-nederlingų Lietuvos žemių žemėlapio perbraižymą valdantieji pavadino „reforma“, – savo pranešime teigia abu Seimo nariai. – Tik ši reforma neišreklamuota taip skambiai, kaip, tarkime, alkoholio reforma su garsiaisiais „verygos prirašymais“, arba urėdijų reforma, arba švietimo reforma, arba kuri kita profesionalų vykdoma pseudo reforma“.

Parlamentarai klausia, kodėl ji nebuvo viešinta? Kodėl jos net nepristatė Seime Kaimo reikalų komitete ir tik vėliau susizgribo, kad galbūt Seimo nariams reiktų parodyti naująjį žemėlapį, bent jau pasikvietus juos į Ratondos viešbučio restoraną. Kodėl Seimo nariams tokie svarbūs dokumentai yra pristatomi viešbučiuose, švaistant mokesčių mokėtojų pinigus, o ne Seime, kaip būdavo įprasta anksčiau? Ir kas už tą viešbutį sumokėjo? Kodėl buvo slepiamas nederlingų Lietuvos žemių žemėlapio rengimas?

„Galima spėti, kad šio žemėlapio rengimas buvo slepiamas dėl to, jos ši „reforma“ tiesiogiai palies mūsų šalies smulkiuosius ūkininkus, kuriems kitąmet mokesčiai padidės, o išmokos dar labiau sumažės“, – svarsto R. Žemaitaitis.

Seimo nariai spėja, kad „slapukaujama buvo, matyt, dar ir todėl, kad perbraižant nederlingų žemių žemėlapį vienas žemes buvo galima iš jo išbraukti, o kitas įrašyti“.

Iš nederlingų žemių žemėlapio dingo net 500 tūkstančių ha, o naujai įtraukti 141,2 tūkstančiai ha.

Ūkininkai stebisi, kaip tarp nederlingų žemių sklypų galimai atsirado dabartinės valdžios atstovo, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko, buvusio Žemės ūkio rūmų vadovo Andriejaus Stančiko arimai Plungėje. Kas galėtų paneigti, kad ir daugiau valdančiųjų valstiečių savo žemes įtraukė į naująjį nederlingų žemių ir išmokų už nederlingas žemes žemėlapį?

Štai, pavyzdžiui, Ignalinos rajone, Didžiasalio seniūnijoje net 800 ha potvynių užliejamos žemės nebeliko tame žemėlapyje, nors dar šią vasarą net 2/3 šių plotų buvo po vandeniu. Kodėl staiga Rusnės arba Kintų pievos tapo nebeužliejamomis, nors bet koks prašalaitis, važiuodamas prošal, mato, kad jos užsemtos vandeniu?

„Puse Saugų žemių po vandeniu, tačiau Broniaus Markausko ministerija ir šias teritorijas priskyrė prie neužliejamų. Kaltinėnų keturiose kadastrinėse vietovėse derlingumo balas nesiekia 34, tačiau vis vien visa seniūnija, visos penkios jos kadastrinės vietovės yra priskirtos prie derlingų ir išmokos joms nebepriklauso. Kaip gali melioracijos griovys, kertantis sklypą, įtakoti žemės kokybę tiek, kad vienoje griovio pusėje esanti žemė – nederlinga, o kitoje, ta pati žemė, tas pats grumstas, tas pats laukas – jau derlingas? Ir išmokos čia nepriklauso“, – teigiama parlamentarų pranešime.

Iš naujojo nederlingų, gamtinių kliūčių žemėlapio dabar išbrauktos net 69 seniūnijos. Žemdirbiams tai tikrai nepatiks. Bet juk patiks Briuseliui. Ir kam iš tiesų tuomet dirba žemės ūkio ministras? Lietuvai ar Briuseliui?

Prieš rinkimus žadėję suvienodinti Lietuvos ūkininkų gaunamas išmokas su vokiečių ar prancūzų išmokomis, žadėję ginti smulkiuosius ūkininkus nuo stambiųjų žemės ūkio verslininkų, prisidengiančių ūkininkų vardu, valdantieji „valstiečiai“ dabar savo pažadus jau pamiršo.

„Bronius Markauskas ir vėl dosnia ranka žarsto pažadus, kaip Europa kompensuos ūkininkams patirtus nuostolius dėl liūčių. Ką ten ūkininkams. Nuo liūčių, anot jo, nukentėjo ne tik žemdirbiai, bet ir Gedimino kalnas. Todėl Gedimino kalnui, pasak Broliaus Markausko, Europos Komisija turėtų skirti išmokas ir jį atstatyti, – sako politikai. – Gedimino sapną kartas nuo karto susapnuojantis ministras, savo sapnuose mato ne Geležinį Vilką, bet tik skambančius variokus. Gaila, kad iš to priešrinkiminio ryžto ambicingai, energingai ginti Lietuvos kaimą ir jo interesus šiandien beliko tik infantilizmas ir netesėti pažadai“.

Agroeta

  • 4 komentarai
    Komentuoti

    1. Anonimas   2017/12/07 at 11:11

      le Bronius dar ne to pridirbs

    2. Paulius   2017/12/07 at 12:12

      Pagal sprendimus panašu, kad atėjo žemvaldžiai, o ne valstiečiai. Tai kokiu kriterijumi jie vadovaudamiesi sprendė kurios žemės derlingos kurios ne?

    3. Rytis   2017/12/07 at 17:39

      Visi sie apmokestinimai ,nepriemokos, ribojimai ,draudimai ,sankcijos ir kiti negatyvai ,stipriai paskatins emigracija i uzsieni ir taip jau labai istustejusi kaima .!!!!!!!!!!

    4. Anonimas   2017/12/07 at 20:46

      Kad ir taip viskas aisku.visada kazkas kazkam nubyra…

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.