G. Stokes: jei miestiečiai žinotų šeimos pieno ūkių istorijas, jie pirktų brangesnį pieną

(Viskonsinas, gegužės 3 d.) Pastaraisiais metais gerokai nukritusios pieno supirkimo kainos supurtė JAV pieno sektoriuje dirbančius šeimos pieno ūkius, rašo „Milwaukee Journal Sentinel“. Kalbama ne tik apie atskirų fermerių savižudybes, bet ir karštligišką šeimos ūkininkų norą išlikti versle.

Viskonsino valstijoje šeimos pieno ūkį kartu su vyru valdanti Gina Stokes sako, iš paskutiniųjų kovosianti už savo šeimos pieno ūkio išlikimą, kur karvės yra ne tik statistiniai skaičiai, nes kiekviena jų turi savo vardą.

„Nėra geresnės vietos mūsų šeimai, kaip rūpintis šiuo pieno ūkiu. Tokia mūsų pasaulėžiūra, atspindinti, kas yra tikras gyvenimas“, – teigia G. Stokes, kartu su vyru auginanti ir keturis vaikus.

Ji siekia būti pavyzdžiu savo vaikams, kad jie suprastų ir išsiugdytų atsakomybės jausmą, sugebėtų kovoti už save. Tokias vertybes ji ir siekia įdiegti vaikams, matantiems, kaip tėvams sunku. Šeima laiko iš viso 75 karves.

Praėjusiais metais vien Viskonsino valstijoje bankrutavo apie 500 pienininkystės ūkių, o dar 150 buvo priversti sumažinti savo melžiamų karvių bandas.

Per pastaruosius penkerius metus valstijoje karvių skaičius sumažėjo 20 proc.

Matydami šią statistiką, daugiau nei 50 žemdirbių organizacijų kreipėsi į JAV Kongresą, prašydamos atkreipti dėmesį į šeimos pieno ūkių realybę. Šeimos ūkiams esą būtina skubi pagalba, nes dėl mažų žaliavos supirkimo kainų situacija tik prastėja.

Šeimos ūkiai prašo, kad jiems būtų mokama ne mažiau kaip 44 doleriai (apie 36 eurai) už 100 kg žaliavos.

Ūkininkai teigia, kad šią kainą, kurios neužtikrina privatūs supirkėjai, turėtų iš dalies kompensuoti valstybė, bet žemiausia riba, tai yra 44 USD/100 kg turėtų išlikti.

„Jei miestiečiai žinotų mažų šeimos ūkių istorijas, jie sutiktų pirkti brangesnį pieną“, – įsitikinusi G. Stokes.

Pasak ūkininkės, būtent šeimos ūkiuose galima rasti tikros meilės įrodymą.

„Visi gyvuliai, kurie yra pas mus, traktuojami kaip mūsų pačių vaikai“, – sako G. Stokes.

Ji pasakoja, kad vakarais, kuomet peržiūri neapmokėtas sąskaitas, visada prašo Dievo pagalbos.

„Sukalbu maldą ir, žinote, tokiais momentais jaučiu, kad gyvenu. Kad toks yra gyvenimas, kuriame ieškau sprendimų ir juos pasistengiu rasti“, – pasakoja G. Stokes.

Tačiau situacija su JAV šeimos pieno ūkiais tokia prasta, kad dauguma kooperatyvų jau paskelbė karštąsias telefono linijas, siekdami padėti į neviltį papuolusiems savo nariams.

Agroeta

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.