Dėl persekiojimo už kritiką, prašoma Generalinės prokuratūros pradėti ikiteisminį tyrimą žemės ūkio ministro G. Surplio atžvilgiu

Penktadienį agroverslo naujienų portalas „Agroeta“ kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl visuomenės intereso gynimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio ir vieno buvusio Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) darbuotojo M. Ž. atžvilgiu. Portalas mano, kad persekiodami „Agroeta“ portalą už kritiką šie asmenys grubiai pažeidė LR Konstituciją ir LR Visuomenės informavimo įstatymą.

„Nuo pat veiklos pradžios, tai yra 2010 metų, siekėme kaip įmanoma objektyviau nušviesti situaciją žemės ūkyje ir politinius ŽŪM sprendimus, neretai juos kritikuodami, įskaitant ir visus iki šiol dirbusius žemės ūkio ministrus, – teigia portalo vyr. redaktorius Gediminas Stanišauskas. – Ne išimtis buvo ir G. Surplys. Tačiau G. Surplys yra pirmasis žemės ūkio ministras, kuris ne tik kaltina žiniasklaidą neobjektyvumu, bet ir imasi neteisėto informavimo priemonės persekiojimo, kartais dezinformuodamas atsakingas institucijas ir tuo pažeisdamas LR Konstitucijos 33-ąjį straipsnį („Piliečiams laidojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką“).

Žemės ūkio ministras ir jo aplinka „Agroeta“ persekioja būtent už kritiką ir tai patvirtina ŽŪM darbuotojo M. Ž. laiškai buvusiam „Ekoagros“ vadovui Gintautui Labanauskui bei paties G. Labanausko liudijimas.

„Agroeta“ portalas 2018 m. birželio 28 d. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį  (jos vertė 3 000 eurų), pagal kurią teikė viešinimo paslaugas „Ekoagros“, siekiant teikti žemdirbiams informaciją apie ekologinį ūkininkavimą.

„Sutartį VšĮ „Ekoagros“ nutraukė, neišperkant likusios, maždaug 900 eurų sutarties sumos, kuri, kaip suprantate, negali turėti reikšmingos įtakos portalo finansinei veiklai, – teigia G. Stanišauskas. – Pabrėžtina, kad „Agroeta“ ŽŪM, jai pavaldžias institucijas, taip pat ministrą ir jo aplinką kritikavo ir iki sutarties pasirašymo su VšĮ „Ekoagros“, ir po sutarties pasirašymo“.

Iš pateiktų Generalinei prokuratūrai laiškų matyti, kad ŽŪM atstovas M. Ž. 2018 m. spalio 18 d. tiesiogiai spaudė VšĮ „Ekoagros“ direktorių G. Labanauską nutraukti sutartį su „Agroeta“: „Tiesiog Agroeta rašo tikrovės neatitinkančius tekstus apie žemės ūkį. Tad keista, kad ŽŪM valdoma VšĮ ten reklamuojama“.

M.Ž. taip teigė neturėdamas jokio pagrindo, nes faktinės aplinkybės bylojo, kad „Agroeta“ nė iš vienos valstybės institucijos ir net teisėsaugos institucijos, nėra gavusi pranešimo arba sprendimo, kad „Agroeta“ portale nuo 2010 m. iki 2019 m. vasario 11 d. imtinai buvo bent vieną kartą konstatuojamas tikrovės neatitinkančių tekstų sklebimas. „Agroeta“ nėra gavusi net įspėjimo.

„Manome, kad valstybės pareigūnų įsitikinimas, jog sudarius sutartį su informavimo priemone, pastaroji esą automatiškai nekritikuos tos įstaigos vadovų, yra ne tik klaidingas, bet ir kenkiantis laisvos, demokratiškos visuomenės principams, darantis žalą demokratijos sistemai ir spaudos laisvei apskritai. Būtent iš tokio įsitikinimo ir kyla kaltinimai žiniasklaidai, esą ji paperkama. „Agroeta“ ir dabar, ir ateityje kritikuos valstybės institucijas, jei tam bus pagrindas, nepaisant to, ar yra sudaryta viešinimo sutartis, ar jos nėra“, – teigia G. Stanišauskas.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 7 str. skelbia, jog „Siekiant užtikrinti informacijos laisvę, draudžiama daryti įtaką viešosios informacijos rengėjui, skleidėjui, jų dalyviui ar žurnalistui, verčiant juos visuomenės informavimo priemonėse neteisingai ir šališkai pateikti informaciją“.

Šiuo atveju ŽŪM siekė, kad „Agroeta“ jos nekritikuotų, nutylėtų problemas, o LR Visuomenės informavimo įstatymo 9 straipsnis užtikrina teisę „viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą: „Kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką“, o to paties įstatymo 10 str. numato, kad „viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“.

Iš Generalinei prokuratūrai pateiktų priedų matyti, kad ŽŪM persekiojo „Agroetą“ būtent už kritiką, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus ir LR Konstituciją.

„Akivaizdu, kad vadovaujantis sutartimi su VšĮ „Ekoagros“, ŽŪM apribojo galimybes „Agroetai“ teikti informaciją ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams“, – įsitikinęs portalo vyr. redaktorius G. Stanišauskas.

Vadovaujantis Generalinei prokuratūrai suteiktais įgaliojimais ir jos vykdomomis funkcijomis, „Agroeta“ portalas paprašė generalinio prokuroro E. Pašilio apginti viešąjį interesą ir inicijuoti ikiteisminį tyrimą žemės ūkio ministro G. Surplio ir M.Ž. atžvilgiu dėl neteisėto žiniasklaidos persekiojimo už kritiką.

Agroeta

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.