Dar vienas smūgis G. Surpliui: Seimo nariai išjuokė siūlomą Baltąją knygą, ragindami pirmiau padirbėti kaime

(Vilnius, lapkričio 8 d.) Seimo Kaimo reikalų komitete parlamentarai išjuokė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasiūlymą parengti vadinamąją Baltąją knygą, kuri nubrėžtų gaires Lietuvos kaimui 10 metų į priekį. Žemės ūkio viceministro Dariaus Liutiko pateiktas vizijas vieni Seimo nariai vadino haliucinacijomis, kiti – skambių šūkių rinkiniu, iš esmės negalinčiu pakeisti dabartinės situacijos žemės ūkyje.

Viceministras: tvarus ir gyvybingas kaimas

„Kaip žinia, kaimo gyventojų skaičius nuolat mažėja ir mažėja ūkių skaičius. Kaimo gyvybingumas mažėja ir svarbu išlaikyti jo gyvybingumą, – Baltosios knygos parengimo būtinybę Kaimo reikalų komiteto posėdyje dėstė D. Liutikas. – Čia bus ir bendruomenių projektai, naujakurių pritraukimas į kaimo vietoves. Per tuos iššūkius mes formuosime užduotis“.

Viceministras teigė, kad svarbiausia Baltosios knygos vizija yra „tvarus žemės ūkio vystymas bioekonomikos pagrindu“.

„Reikia pritraukti jaunų žmonių į kaimą. Čia bus kuriami didelės pridėtinės vertės produktai, išvystytos trumpos maisto grandinės, ūkių gebėjimas valdyti iškylančias rizikas dėl krizių ir klimato kaitos“, – aiškino D. Liutikas.

Jo teigimu, bus skatinami vietos gamintojai pardavinėti žemės ūkio produkciją tiesiogiai gyventojams, taip pat bus siekiama „ugdyti ūkių sąmoningumą valdyti rizikas“.

Baigęs pristatymą D. Liutikas pabrėžė, kad tai jokia strategija, o tik vizija. Baltosios knygos aptarimui ŽŪM lapkričio 15 ir 23 dienomis surengs susitikimus su socialiniais partneriais, pokalbiuose dalyvaus ir žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio patariamosios tarybos nariai.

„Baltoji knyga bus pabaigta lapkričio 30 d.“, – konstatavo D. Liutikas.

Siūlo komandiruoti į ūkius ministerijos darbuotojus

Kaimo reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis išsyk sukritikavo ŽŪM siūlymus.

„Jūs mane linksminate. Įvardinkite bent tris programas ir kiek bus skirta lėšų tam gyvybingumui palaikyti“, – klausė R. Žemaitaitis.

Parlamentaras replikavo, kad Vyriausybė tikriausiai už dalinamus maisto talonus skatins kaimo žmones iš ūkininkų tiesiogiai pirkti produkciją.

„Būtų daugiau naudos, jei ŽŪM rotacijos būdu kas šešis mėnesius į Lietuvos ūkius deleguotų pasidarbuoti bent po vieną tarnautoją, kad jie suprastų, kas vyksta kaime“, – sakė R. Žemaitaitis.

Pasak jo, neįmanoma kalbėti apie dar griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus ūkininkams, kaip mėginama įteigti Baltojoje knygoje, nes jau ir dabar esanti tvarka tokia griežta, kad jokių fermų dėl triukšmo ir sanitarinės zonos reikalavimų neįmanoma pastatyti.

Žadeikiuose planuota statyti 50 000 vietų paukštyną, tai jo nėra iki šiol dėl triukšmo ir apsaugos zonų reikalavimų. Prie įvardintų uždavinių klimato kaita? Donaldas Trumpas pasiuntė visus velniop dėl klimato kaitos, panašiai elgiasi ir didžiosios ES valstybės, o jūs norite mus grąžinti 20 metų atgal?“ – retoriškai klausė R. Žemaitaitis.

Į tai D. Liutikas atsakė, esą Baltoji knyga yra vizija, o ne konkretus dokumentas, apibrėžiantis, kiek lėšų ir kada bus skirta konkrečioms priemonėms.

Viziją vadino haliucinacijomis

D.Liutikui į pagalbą atskubėjo ir kitas žemės ūkio viceministras – Venantas Griciūnas. Jis teigė, jog nežinant, kas bus su Lietuvos biudžetu artimiausius 10 metų, niekas, įskaitant ir žemės ūkio ministrą G.Surplį, nepasakys, kiek vizijai įgyvendinti reikės pinigų.

„Vertinant pagal viską, po 2020 m. aplinkosaugai tektų skirti apie 30 proc. biudžeto. Kadangi esame vienaip ar kitaip susieti su Europos politika, tai panašiai tiek ir prireiks lėšų, o kaip pasiskirstys tie 30 proc., kiek melioracijai ir kiek kitkam, kol kas sunku pasakyti“, – tikino V. Griciūnas.

R. Žemaitaitis klausė, kodėl viceministrai nekalba apie tai, kaip reikėtų palengvinti dabartinę situaciją žemės ūkyje.

„Nuo 2015 m. iki dabar iš žemės ūkio pasitraukė 20 proc. ūkininkų. Geriau pasirūpinkite, kad nebūtų baudžiami smulkūs ūkininkai tūkstantinėmis baudomis vien dėl auskarų gyvuliams. Nereikia tos Baltosios knygos. Reikia palengvinti viską dabar, o ne kažkada“, – siūlė R. Žemaitaitis.

D.Liutikui replikavus, kad tvarkos ūkininkams supaprastinamos, Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai tik garsiai nusijuokė.

Socialdemokratas Petras Čimbaras viceministrams pabrėžė išsivaikščiojančią Lietuvą.

„Kaimai kaip tuštėjo, taip ir tuštėja. Žiūrime dabar – dar viena strategija. Tai kur tęstinumas. Po 2020 m. kaime daugelis mokyklų bus uždarytos, taip pat uždaryti medpunktai. Kaime tuoj apskritai nieko nebeliks“, – sakė J. Čimbaras.

Seimo senbuvis Algimantas Salamakinas pridūrė, kad faktiškai kiekviena Vyriausybė buvo parengusi po Baltąją knygą žemės ūkiui, bet visos strategijos dėl jų tęstinumo nebuvo nepasiteisino.

„Kai jūs sakote „vizija“, tai yra haliucinacijos. Taip parašyta lietuvių kalbos žodyne. Man įdomu, kas liks iš Žemės ūkio ministerijos po vienerių metų, nes ten dabar tokia kaita, revoliucijos ir panašiai… Tai jūs atneškite mums viziją, kaip atrodys ŽŪM bent jau po vienerių metų. Štai čia ir būtų įdomu dar ir ministro paklausyti“, – siūlė A. Salamakinas.

Agroeta

  • 3 komentarai
    Komentuoti

    1. Regina   2018/11/08 at 19:40

      Uz Europos sajungos lesas atimamos is mazuju ukininku dirbamos zemes atiduodamos stambiems turtingiems ukininkams ir niekas demesio nekreipia tyciojasi juokiasi kad turi bulves sodinti i pelke po konsolidacijos valstybe gali ka nori daryti vogti apkaltinti visai nekalta zmogu ,kad esi pats kaltas kad valstybe apvoge .Baisiau negali būti kas vyksta .

    2. stambiems   2018/11/09 at 10:49

      Teisingai sakoma. Skirkite lėšų dabar kaimui gaivinti, o ne po dešimt metų, kai kaimai bus išvis numirę. Kazį Starkevičių išvis reiktų išmesti iš komiteto, nes jis atstovauja stambius augalininkystės ūkius, tik jo dėka jam būnant ministru buvo visa europinė parama ištaškyta augalininkystės ūkiams gelžgalims pirkti ir svarbiausia be jokių įsipareigojimų kurti darbo vietas kaime. Va Starkevičius ištaškė milijarda eurų be jokios pridėtinės vertės kaimui, o Surplys tęsia jo nešvarius darbelius ir šiemet net du kartus rems stambius augalininkystės ūkius milijonais. Pradėkite normaliai skirti lėšų verslui kaime kurti, tai nereiks ir baltu knygų rašyti. Kol remsite augalininkystę, neapribosite tiesioginių išmokų stambiems ūkiams, tol kaimo mirtis užprogramuota

    3. Smulkus   2018/11/11 at 23:36

      O kur rėmimas smulkių sodininkystės, daržininkystės, šiltnamininkystės ūkių? Ar turime tokią strategiją, gaila bet ne. Dabar remiame stambiuosius ūkininkus, o kodėl? O gal todėl kad žemės ūkio bendrovių vadovas Puskunigis prieš seimo rinkimus agitavo kad liaudis balsuotu už ministą Surplį, tai gal dabar atidirbinėja.

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.