Dalios namuose Velykos ištisus metus – sukaupė per 400 kiaušinių kolekciją

(Šiauliai, balandžio 19 d.) Meškių kaime, prie Bubių piliakalnio, gyvenanti Dalia Danilaitienė savo namus Šv. Velykoms pradeda puošti prieš porą savaičių. Erdviame prieškambaryje ant komodos vazoje pamerktą beržo šaką apkabinėja savo rankomis kurtais margučiais, prie lubų pritvirtina Šiaulių universiteto studentės autorinį darbą – smulkiomis gėlytėmis dabintą didžiulį kiaušinį.

Iš tiesų, ponia Dalia net ir mažiausio pirštelio galėtų nekrutinti – vis tiek  kambariuose bei virtuvėje dvelktų gražiausia metų švente. Mat jau daugelį metų renka kiaušinius ir turi nemenką jų kolekciją. 

Vienas už kitą gražesni

Kiaušiniams moteris paskyrė spintą ir keturias sekcijos lentynas. Jose kone keturi šimtai šešiasdešimt pačių įvairiausių, vienas už kitą įdomesnių kiaušinių. Kolekcija kiekvienais metais auga, nes Dalia su vyru Algimantu mėgsta keliauti ir iš kiekvienos išvykos parsiveža vis naują eksponatą. Kartais net ir po kelis – jei tik pavyksta rasti originalų, gražų ir akiai patrauklų bei širdžiai mielą Velykų simbolį. Prieš metus sutuoktiniai grįžo iš Izraelio, kartu su jais parkeliavo Jordanijoje įsigytas marmurinis kiaušinis. „Ilgai ir atkakliai teko ieškoti. Šventojoje žemėje kiaušinių nebuvo daug, be to, labai brangūs. Vis šmėžavo puošti dekupažo technika, tačiau jie kainavo šimtą dolerių. Ranka tikrai nekyla tiek mokėti“, – pasakojo D. Danilaitienė.

Rodydama savo kolekciją, be galo džiaugėsi ir didžiavosi viršutinėse spintos lentynose surikiuotais kiaušiniais. Vienoje jų stikliniai, parkeliavę iš Čekijos, Airijos,  Austrijos. Nepaprastai gražūs „Jiesios“ porcelianiniai ir Panevėžio stiklo meistrų darbai. Antai kiaušinis, sukiojant prieš šviesą, žėrintis vis kita spalva. Atidžiau įsižiūrėjus bei pasitelkus fantaziją, galima pamatyti paukščio, delfino figūrėles. Kitas dėmesį patraukia ryškia mėlyna spalva, trečias – viduje besiskleidžiančia lelija. Pats seniausiais ir brangiausias 1953 metais iš Maskvos vyro tėtės parvežtas krištolinis nedidukas kiaušinis. Kuomet vaikai buvo maži, labai mėgdavo juo žaisti ir ridenti, todėl dabar jis apibraižytas ir praradęs pirminį žavesį. Dalia tikisi, jog gerai nuvalius, krištolinis kiaušinukas ims vėlei blizgėti ir žaižaruoti.

Netoliese įkurdintas ant kojelės stovintis kiaušinis, parsivežtas iš Minsko –  jis buvo labai gražiai supakuotas, o ir kainavo įspūdingai – 32 000 rublių. Pernai su Trečiojo amžiaus universitetu į Baltarusiją važiuota vėlei ir, žinoma, negrįžta tuščiomis. Tarp stiklinių kiaušinių įsikūrė saldaininę atstojantis krištolinis suvenyras. Ne vieną kartą šioje šalyje besisvečiavusi kolekcijos šeimininkė pastebėjo, jog stiklo dirbiniai, lyginant su ankstesniais metais, gerokai pabrangę ir kiekvienais metais vis plačiau tenka atverti piniginę.

Stiklo suvenyrų gretoje visų akys užkliūva už kiaušinio, kurio viduje tupi raudonskiauteris gaidys. Dalia šypsojosi: taip, jis dėmesį atkreipia ir dauguma nori  paimti į rankas ir atidžiau patyrinėti. Bet tuomet įspūdis menksta, nes kiaušinis sukurtas iš paprasto plonyčio stiklo, jis gražiai žiūrisi tik iš tolo. Visus viliojantį kiaušinį pirko tarybiniais laikais Šiaulių univermago suvenyrų skyriuje, jis atvežtas, berods iš Ukrainos. Pasak D. Danilaitienės, įsigyjant naujoką, visuomet atrodo, kad apie jį viską žinai ir ta informacija amžiams liks atmintyje. Deja, laikui bėgant,  blunka, kol galiausiai lieka tik mažytės nuotrupos.

Norėdama iliustruoti savo žodžius, ranka mostelėjo koralą primenančio kiaušinio pusėn. Nusipirkusi nuplėšė etiketę, o dabar taip norėtų perskaityti ir vėlei prisiminti autoriaus pavardę, metus ir vietą, kur buvo sukurtas.

Užduotis puikiai atliekama

Nemenką kolekciją surinkusios moters žodžiais, josios kiaušiniai sukeliavę iš pusę pasaulio: Turkijos, Gruzijos, Kanados, Kenijos, Etiopijos, Zambijos, Sicilijos, Rumunijos, Egipto, Italijos. Vienose šalyse pati buvojo, kitose sūnūs, draugai. Pastarieji, giminaičiai ir vaikai jau seniai žino, jog lauktuvių Dalia nelaukia. Geriausia dovana naujas ir dar nematytas atgimimo ir gyvybės simbolis. „Visi įpareigoti ir šią užduotį puikiai atlieka“, – juokėsi ir vis rodė kiaušinius iš tolimiausių pasviečių. Daugiausia kiaušinių iš egzotiškų šalių yra parvežęs jūrininku dirbantis sūnėnas Justinas.

Krikštasūnis Laimonas prieš daugelį metų Italijoje pamatė ažūrinį kiaušinį. Tokių Lietuvoje dar nebuvo, todėl pasišovė kaip įmanydamas trapųjį siuntinį parvežti į Bubius. Suvyniojo į kelias nosinaites, įdėjo į dėžutę ir visą kelią saugojo lyg savo akį. Panašiai kiaušinį, kuriame išraižytas Šv. Jurgis, karalienė Tamara iš Gruzijos vežė sesuo Genovaitė. Į lagaminą, baimindamasi, kad nesudužtų, nedėjo, tad kelias skrydžio valandas laikė rankose.

Dalia Danilaitienė puikiai žino, kad iš svečios šalies kolekcinius kiaušinius parsivežti be galo sunku. Juk jie gana trapūs, kiek spustelėjus, neapdairiai įdėjus tarp kietų daiktų kaip mat skyla, dūžta į mažiausius šipulius. Tuomet ir širdis skauda, ir labai apmaudu, kad nesugebėjo jo išsaugoti ir nepasiekė namų.

Metai iš metų rinkdama kolekciją moteris sužinojo įdomių faktų apie mums įprastą ir, rodos, niekuo nestebinantį kiaušinį. „Sūnus praktiką atliko Kinijoje ir grįždamas, kaip jau įprasta, parvežė kiaušinį, – pasakojo kolekcininkė. – Įteikdamas, pasveikino su Kalėdomis. Pasirodo, Indijoje, Kinijoje margutis yra ne Velykų, o Kalėdų simbolis“. Italijoje, Švedijoje, Anglijoje kiaušinio formos porcelianinėse dėžutėse mėgstama laikyti arbatžoles.

Nedidelis šviesiai violetinis iš JAV parkeliavęs kiaušinis atskleidė Baltųjų rūmų tradiciją. Čia prieš gražiausiąją pavasario šventę nudažoma šimtas kiaušinių, ant jų pasirašo tuomet šalį valdantis prezidentas ir prieš pat Velykas jie išdalinami žmonėms. Dalios sesuo 2006 -aisiais metais nudažytą margutį su Dž. Bušo autografu ir jo šunelio atvaizdu pamatė pas išeivijos lietuvę ir ji mielai kiaušinį iš Baltųjų rūmų įdėjo parvežti į gimtinę.

Šis kiaušinis, nors ir turi savo istoriją, nėra pats isškirtiniausiais ir brangiausias. Kolekcijoje vertingiausia Sankt Peterburge įsigyta tikra Faberžė kopija. „ Kelionės metu praėjusiais metais mačiau labai daug gražių kiaušinių, kokių neturiu ir, deja, negaliu turėti. Tačiau vieną vis tik sau leidau nusipirkti. Neeilinį pirkinį rodžiau visiems autobuso bendrakeleiviams – dauguma gyrė ir žavėjosi“, – pasakojo  kolekcijos savininkė. Kiaušinis primena altorių- centre Dievo motina su kūdikėliu ant rankų. Ypač branginamas draugės, buvusios bendramokslės penkiasdešimtmečio jubiliejui specialiai užsakytas ir sukurtas baltas kiaušinis, dekoruotas auksu. Dovanodama palinkėjo perskaityti užkoduotą linkėjimą – tada aplankysianti didelė laimė ir sėkmė.

 Nepaprastai vertinamas mamos sesers skutinėtas kiaušinis. Jos jau seniai nebėra tarp mūsų, o josios rankomis sušildytas margutis gyvena ir nematoma gija jungia praeitį su dabartimi.

Lyg žaidimas

Gera nuotaika ir, rodos, vietoje nestygstančios moters žodžiais, rasti įdomų ir dėmesio vertą kiaušinį nėra lengva. Ši užduotis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo lengva ir nesudėtinga. „ Pamėginkit ir labai greitai tuo įsitikinsite“, – intrigavo.

Dalios nevilioja meninės vertės, šilumos stokojantys ar atmestinai sukurti margučiai. Prie pirmo pasitaikiusio nepuola, visuomet ieško savitų, raštais, faktūra įdomių kiaušinių.

Tautodailininkės vardą turinti, nuostabias riešines mezganti moteris kartą bandė Lietuvoje ieškoti bendraminčių. Socialiniame tinkle atsišaukė tik kiaušinių indukų kolekcionierė. Margučių rinkėjai neatsiliepė. Jų daug, žinoma, ir nėra. Dalia per televiziją yra girdėjusi, kad viena klaipėdietė, kaip ir ji, susižavėjusi ir kolekcionuoja kiaušinius.

Mintis rinkti atėjo nejučia. Moters tėvelis labai gražiai peiliuku skutinėdavo Velykų margučius, mama taip pat dailiai mokėjo juos marginti. Labiausiai traukiančius akį, spalvingiausius, įdomių raštų kiaušinius nesuvalgydavo, pasidėdavo, idant ilgesnį laiką jais pasigrožėtų ir pasidžiaugtų. Juos surikiuodavo gerai matomoje vietoje – lentynoje, knygų priekyje. Kraustydamasi iš tėvų namų, margučius pasiėmė ir nuo tada parduotuvėje, mugėse vis atkreipdavo dėmesį į kiaušinius.

Dalia prisiminė vieną kiek juokingą nutikimą. Prieš daugiau nei trisdešimt metų Pageluvyje dalyvavo slidinėjimo varžybose. Jų pabaigoje gavo prizą – iš pusiau perskilusio kiaušinio išsiritusį paukščiuką. Organizatoriai apie renkamą kolekciją nieko nežinojo, bet dovaną parinko pačią tinkamiausią.

Kolekcija renkama be jokio fanatizmo. Palengva ir neskubant, pasimėgaujant, tarsi žaidžiant.

Jurga SAJENKIENĖ

Autorės nuotr.

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.