Ruginukės civilizavimas: paskutiniai Europoje (II)

(Kaunas, gruodžio 27 d.) Tęsiame VšĮ Kulinarijos paveldo fondas atliktą „Nykstančių tradicinių maisto gaminių nustatymo ir jų gamybos technologijų bei formų atkūrimo galimybių studiją“, kurioje įvardyta daugybė priežasčių, kodėl naminė ruginė degtinė priskirta tautiniam paveldui. Tai unikali galimybė Lietuvos kaimo turizmo sodyboms išplėsti pasiūlą, pritraukti daugiau turistų į sodybas. Studijoje pateiktos ir receptūros, ir technologiniai …Daugiau »

Žemaičių istorija pagal Vincentą Saką: „Mes – samogotai, mes – žemaičiai“ (III dalis)

Viduramžių piešinys, vaizduojantis karaliaus Palemono brolį Ursiną su savo herbu.

(Melnragė, gruodžio 26 d.) Tęsiame pažintį su Vincento Sako surinkta informacija apie žemaičių istoriją, kurios pirmąsias dvi dalis publikavome lapkričio 24 d. ir gruodžio 2 d. Šioje dalyje pateikiamos įžvalgos ir istoriniai faktai apie Žemaitijos herbą. xxx Kai tik žmogus atsiranda šiame pasaulyje, jam į pagalbą ateina protėvių dvasia, toteminis gyvūnas ir sėkmės dvasia. Kodėl …Daugiau »

Vincentas Sakas: išskirtiniai lietuviški žąsų sūdymo, kepimo, rūkinimo ir vytinimo receptai

(Melnragė, gruodžio 23 d.) Paukštininkystė, kaip ir Lietuvos gyvulininkystė, turi gilias tradicijas. Istoriniai dokumentai liudija, kad jau nuo viduramžių Lietuvos karalių nuostatose dvarų valdytojams minima duoklė vištomis ir kiaušiniais, „kurie paliekami mūsų virtuvėms“. Net vištų prijaukinimas istorikų priskiriamas sarmatams – mūsų protėviams, lietuviai iki mūsų dienų išlaikė 40-ties paukščių šventę, o žemaičiai – seniausia indoeuropiečių …Daugiau »

Pasvalio krašto pirštinėse atsispindi lietuviški ir latviški raštai

(Pasvalys, gruodžio 19 d.) Liną Bartašienę daugelis pažįsta kaip nenuilstančią folkloristę, folklorinio ansamblio vadovę, puikią dainininkę ir šokėją. Bent kiek pabendravusieji iš karto užčiuopia jos nuoširdumą, šilumą, gebėjimą bei norą išklausyti kiekvieną, esantį šalia. Gerą dešimtmetį garsėja ir kaip neprilygstama Pasvalio krašto pirštinių mezgėja ir šių dirbinių entuziastinga puoselėtoja. Nei dienos be virbalų neištverianti Lina …Daugiau »

Ruginukės civilizavimas: paskutiniai Europoje (2)

(Kaunas, gruodžio 17 d.) Prieš 631 metus, 1387 m. vasario 22 d., Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila paskelbė istorinį įsaką: „Visus abiejų lyčių lietuvius bet kurio luomo ir padėties mūsų valdžioje esančius Lietuvoje ir Rusijoje vesti, patraukti, pašaukti ir net jėga priversti į katalikų tikėjimą ir šv. Romos Bažnyčiai paklusnumą“. Tai buvo ilgo, …Daugiau »

Žemaičių istorija pagal Vincentą Saką: „Mes – samogotai, mes – žemaičiai“ (II dalis)

Šioje Carta Marina dalyje pavaizduoti Lietuvos miestai: Klaipėda (Memel), Varniai (Varna), Tauragė (Tanragh), Vindburgas/Vintborg – nebeegzistuojanti kryžiuočių pilis), Kaunas (Cavn), Vilnius (Vilna).

Pirmąją dalį Vincento Sako teksto apie žemaičių istoriją publikavome lapkričio 24 d. Šiandien siūlome susipažinti su antrąja teksto dalimi, kuri ne mažiau įdomi, nei pirmoji. xxx Carinės ir komunistinės Rusijos okupantų tikslas buvo žemaičius paversti bailiais vergais, įbaugintais baudžiauninkais. XIX ir XX amžiaus istoriniuose ir grožinės literatūros kūriniuose žemaičių prototipas būdavo imamas iš X amžiaus …Daugiau »

Žemaičių istorija pagal Vincentą Saką: „Mes – samogotai, mes – žemaičiai“ (I dalis)

Europae Tabula VIII, Giacomo Gastaldi, 1548 Prie Sarmatijos jūros Sarmatia (Sarmatija) apima plačią vietovę nuo Vistulės (Vyslos), apie Chroną (Nemuną) iki Rubo (Šventosios) ir į Pietus iki Auksinės (Juodosios) jūros

Mūsų proprotėvių sarmatų atsiradimo vietovė ir proprotėvynė buvo Antalijos (antai lyja) plynaukštė pietuose nuo Auksinio ežero. Įvykus gamtos pokyčiams ir Antalijos plynaukštei tapus sausringai, mūsų proprotėviai dviem kryptimis patraukė šiauriau. Dalis apsigyveno apie Dunojų (dakai, trakai), kita dalis (sarmatai, gotai) atėjo pro Kauko kalnus (Kaukazo). Istoriniais duomenimis remiantis, net šešis tūkstančius metų prieš Kristų mūsų …Daugiau »