Buhalterinės apskaitos svarba ūkininkams didėja kasdien

(Kaunas, sausio 29 d.) Kiekvienam verslininkui, tarp jų ir ūkininkams, privalu tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą. Ir ši būtinybė kasdien tampa vis svarbesnė. Lietuvos valdžia įvykdė mokesčių reformą ir  jau nuo 2018 metų ūkininkai  mokesčius moka pagal atnaujintus ir pakeistus gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus. Pagal naująją tvarką ūkininko mokesčiai tiesiogiai priklauso nuo jo veiklos pelningumo. Įvestas progresinis ūkininkų apmokestinamųjų pajamų apmokestinimas sąlygoja dar daugiau dėmesio skirti kiekvieno ūkio buhalterinei apskaitai. Nesvarbu, ar ūkio pajamos  keliasdešimt tūkstančių Eur ar keletas  milijonų Eur.

Pakomentuosiu tai plačiau. Šiuo metu galiojančiame LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytas 15 proc. mokesčio tarifas individualia veikla užsiimantiems asmenims, tarp jų ir ūkininkams PVM mokėtojams,  bei taikoma lengvata – pajamų mokesčio kreditas.

Pagal šias taisykles faktiškai ūkininkai PVM mokėtojai moka nuo 5 iki 15 proc. tarifu gyventojų pajamų mokestį, kuris apskaičiuojamas nuo apmokestinamųjų pajamų (kitaip tariant mokestinio pelno). Apmokestinamosios ūkio pajamos taip:

 

 

 

 

Taigi:

1) ūkio apmokestinamosios pajamos, neviršijančios 20000 eurų per metus, faktiškai apmokestinamos 5 proc. tarifu;

2) kai ūkio apmokestinamosios pajamos yra intervale nuo 20 000 -35000 eurų per metus, taikomas pajamų mokesčio ir pajamų mokesčio tarifas didėja; jis yra individualus kiekvienam ūkininkui priklausomai nuo jo apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų ir yra tarp 5 ir 15 proc.

3) kai apmokestinamosios pajamos yra didesnės negu 35 000 eurų per metus, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Tampa labai svarbu tiksliai ir teisingai suskaičiuoti ne tik ūkio pajamas bei ir sąnaudas. Praeityje būta nemažai atvejų, kai ūkininkai nepateikdavo visų sąnaudų dokumentų buhalterei, naudodavo nupirktą ilgalaikį turtą, bet neskaičiuodavo jam nusidėvėjimo, važiuodavo į komandiruotes, bet neįtraukdavo į sąnaudas jų išlaidų ir pan. Tokie atvejai didina ūkių apmokestinamąsias pajamas ir tuo pačiu ūkininko mokesčius. Ir ne tik gyventojų pajamų mokestį, bet ir valstybinio socialinio bei sveikatos draudimo įmokas.

Svarbu yra tai, kad tos pačios taisyklės taikomos ir dideliems, ir mažiems ūkininkams,  t. y. visiems, kurie yra PVM mokėtojai.

Pavyzdžiui:

Ūkio pajamos (be paramos), Eur Ūkio sąnaudos (leidžiami atskaitymai), Eur Ūkio apmokestinamosios pajamos, Eur Gyventojų pajamų mokesčio tarifas, proc.
50 000 35 000 15 000 5
300 000 285 000 15 000 5
1 500 000 1 485 000 15 000 5
50 000 14 000 36 000 15
300 000 264 000 36 000 15
1 500 000 1 464 000 36 000 15

Detaliau apie apskaitos įtaką ūkio veiklos rezultatams pristatysiu kituose komentaruose.

Pabaigai norėčiau visiems Agroeta.lt skaitytojams pasakyti, kad buhalterio darbo svarba su kiekviena diena didėja. Nuo buhalterio kvalifikacijos didele dalimi priklauso ūkio ar kitos verslo įmonės sėkmė.

Tai galiu tvirtinti kaip VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto, kuriame -vieninteliame fakultete Lietuvoje – ruošiami aukštos kvalifikacijos universitetinio lygmens specialistai buhalteriai (bakalaurai ir magistrai), galintys dirbti tiek žemės ūkio, tiek kitose verslo srityse ir gebantys optimizuoti mokesčius ir pasiūlyti geriausius valdymo sprendimus.

Prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė

 

 

Buhalterinės apskaitos svarba ūkininkams didėja kasdien