Bronius Markauskas: „Ministras geras tada, kai yra pinigų“

(Vilnius, vasario 9 d.) Jonavoje vyksta visuotinis Lietuvos žemdirbių suvažiavimas, kuriame ūkininkai išsako pagrindinius lūkesčius bei reikalavimus valdžiai. „Ūkininkų reikalavimus fantazijomis nepavadinčiau. Galiu pasakyti, kad yra ne tik teisėti lūkesčiai, bet ir teisingi lūkesčiai, –  pakeliui į šį suvažiavimą duodamas interviu portalui „Agroeta“ teigė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. – Jeigu finansine išraiška juos paskaičiuotume, tai gautųsi keli šimtai milijonų eurų. Siūloma sudaryti darbo grupę iš ūkininkų ir Vyriausybės ir tą pareigą, manau, reikėtų atlikti.“ Ministrą kalbinome ir kitomis aktualiomis žemidrbiams temomis.

Įtakingas žemdirbių organizacijas vienijanti Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba (LŽŪMT) kreipėsi į valdžią, prašydama nuo potvynių ir liūčių 2017 metais nukentėjusiems ūkininkams iš valstybės iždo skirti 9 mln. eurų. Kaip manote, kokios yra galimybės?

Sprendimo dar nėra, bet jau kalbėjausi ir su premjeru, ir su finansų ministru, tai tam tikri pažadai, sakykime, yra. Suprantama, kad tie 9 mln. eurų yra nemaža suma. Biudžetas jau suformuotas, tai būtų sudėtinga… Nacionaliniai pinigai gali būti naudojami pagal kitokią schemą, negu Europos Sąjungos pinigai, tad kitiems metams tam tikras finansų ministro pažadas yra. Mes kalbėjome su ŽŪM Finansų departamento direktoriumi, tai yra galimybė, tariantis su Finansų ministerija, kad iš savo asignavimų galėtume kitų metų sąskaita šiemet skirti lėšų tiems, kam yra blogiausiai.

Ar susipažinote su visuotinio ūkininkų suvažiavimo rezoliucijos projektu? Ką galite apie jį pasakyti?

Ūkininkų reikalavimus fantazijomis nepavadinčiau. Galiu pasakyti, kad yra ne tik teisėti lūkesčiai, bet ir teisingi lūkesčiai. Jeigu finansine išraiška juos paskaičiuotume, tai gautųsi keli šimtai milijonų eurų. Siūloma sudaryti darbo grupę iš ūkininkų ir Vyriausybės ir tą pareigą, manau, reikėtų atlikti. Reikėtų atsirinkti prioritetus, ką šiandien iš tikrųjų galime padaryti svarbiausio.

Jau kurį laiką esate kitoje barikadų pusėje, nes anksčiau pats ūkininkavote. Tikriausiai pajutote, ką reiškia būti ministru – ne tik ūkininku?

Galiu tik pasiguosti, kad blogesnio laiko būti žemės ūkio ministru, ko gero, negalėjo būti. Situacija žemės ūkyje sudėtinga. Ir ne tik žemės ūkio politikos formavimo ir administravimo prasme. Pastaruoju metu labai stipriai pradėjo augti žemės ūkio produkcijos gamybos kaštai. Tai susiję su daug kuo, pradedant tiesioginiais kaštais (žemės mokesčio padidėjimas, darbo užmokesčio kilimas) ir baigiant klimatiniais sukrėtimais. Be to, atėjęs dirbti į Žemės ūkio ministeriją, radau ir didelių finansinių problemų. Pavyzdžiui, nebeturėjome pinigų mokėti ūkininkams už mažiau palankias ūkininkavimui žemes. Pinigų neturėjome ir ekologiniam ūkininkavimui. Be to, reikėjo surasti 170 mln. eurų Kaimo plėtros programai apskritai. Ankstesnė valdžia taikė labai ydingą praktiką, kai buvo stengiamasi pirmaisiais Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimo metais išnaudoti didžiąją dalį pinigų, negalvojant, kad jų užtektų visam finansavimo laikotarpiui. Ministras geras tada, kai pinigų yra.

Kalbėdamas apie lėšų trūkumą, turite galvoje valdų modernizavimui skirtus Europos Sąjungos pinigus?

Taip. Šiai priemonei buvo skirta apie 470 mln. eurų visam programavimo laikotarpiui, bet šiuo metu yra likę tik 130 mln. eurų.
Žemdirbiams didelį nerimą kelia tai, jog jau pasigirdo siūlymų, kad žemės savininkai privalės išsipirkti magistralinius melioracijos griovius.

Niekas neprivers ūkininkų išsipirkti melioracijos griovius, nors Vyriausybės programoje numatyta, kad iki 2020 metų šie įrenginiai, taip pat hidrotechniniai įrenginiai (užtvankos ir kt.) turės būti perduoti savininkams. Bet tai jokiu būdu nekalbama apie jokį išpirkimą. Šiuo metu kaip tik atliekame detalią studiją, kuri atsakys į klausimus, koks perdavimo būdas būtų geriausias. Tą studiją ketinama baigti iki gegužės mėnesio pabaigos. Žinoma, išlieka galimybė, kad melioracija ir toliau rūpinsis valstybė, bet yra ir siūlymų melioracijos ir hidrotechninius įrenginius perduoti savivaldybių žinion.

Visuomenė labai supriešinta tarp mokytojų, medikų iš vienos pusės ir žemdirbių – iš kitos. Pastaruoju atveju suponuojamas stambus bei smulkus ūkininkas. Koks būtų jūsų vertinimas?

Supriešinimas vis tik yra susijęs su politika, nes tos problemos neatsirado šiandien. Jos susiformavo per 27 metus. Valstybė neturėjo aiškios pozicijos, kokio mums reikia žemės ūkio. Tačiau kaip tik šiandien mėginame įkvėpti gyvybės tiems ūkininkams, kuriems dar galime jos įkvėpti. Europos Sąjungos parama jau labiau nukreipta į smulkius ūkininkus. Ne į tuos, kas laiko 3-5 karves, bet į tuos ūkininkus, kurie dar gali ir nori vystyti savo ūkius. Iš Europos Komisijos jau gavome sutikimą dėl tiesioginių išmokų dempingo. Dabar galėsime stambesniems ūkiams mažinti išmokas 150 tūkst. eurų.

Be to, atsirado naujos priemonės, kai smulkus ūkininkas gali nesunkiai gauti 15 tūkst. eurų paramą. Tačiau trūksta ir pačių ūkininkų aktyvumo.

Agroeta

  • 2 komentarai
    Komentuoti

    1. is internto platybiu smulkieji   2018/02/12 at 12:16

      Ko jus taio bijot tos Maldeikienes,ka ten ju ji padarys,jei jau taip blogai tai darom ukio audita matysim kad ir paprastai dvi grafos pajamos-islaidos matysim kiek to pelno yra,ko jus bijot kai atvyksta NMA tai didziausias sujudimas buna,visii surauke siknas lakstot kas bus kas bus,pas mane kelis kartus buvo taip maloniai bendravom ,noreciau kad siemet dar atvyktu,gal prisivoge esat kad baime jum. Didziausias kaime darbdavys yra stambus ukininkas,kalbat kad kaimas skursta o del ko skursta del jusu godumo.Kas trukdo moket padorias algas kad zmogui ne vien pavalgyt uztekt kuo geriau gyvens tavo darbinkai,kaimymai tuo tau bus geriau o jei vien minimas tai gero darbuotojo nesitikek

    2. smulkio zodis   2018/02/12 at 12:17

      Džiugu, kad daugėja mąstančių žmonių tarp ūkininkų, o ne tik stambių ir mokančių tik verkti dėl mokesčių. Jau kaip taisyklė tapo, kuo didesnis ūkis tuo labiau verkia, jog apkraunami mokesčiais. Smulkiais ūkiais (iki 2EDV ar tai 10 ha pasėlių) procentaliai sumoka daug daugiau mokesčių nei tas stambus, kuris ir yra kaimo emigracijos priežastis. Šeimos ūkiai ir vidutiniai ūkiai nuo 10 iki 100 ha mokesčių prasme nėra labai skriaudžiami, visgi kaip ir visiems privalu mokėti PSD bei VSD, nes tokia yra tvarka, taip lygiai kaip pas dirbančiuosius. O ties stambūs ( virš 100-200 ha) va ir yra didžiausi verksniai dėl ES paramų, kad nespėjo visos giminės jaunaisiais ūkininkais padaryti, po to verkia dėl mokesčių mokėjimo, nes va jie ir taip procentaliai mažiausiai sumoka mokesčių lyginant su smulkiais ir vidutiniais ūkiais. Po to verkia dėl tiesioginių išmokų, kad mažos, juos diskriminuoja, nes matai per metus laiko nori nusipirkti minimum 20-50ha žemės, kad galėtų dar greičiau smulkiems ūkiams ant sprando užlipti. Didžiausias verkimas yra dėl ES paramos, nes visi stambūs įprato jau kokia 10 metų, jog tik jiems procentaliai skiriama didžiausias ES paramos lėšų krepšelis. Jei ūkis stambus, tai ir taip aišku, kad bus paimta parama ant tėvų, tada ant sūnaus, ir dar po kelių metų sūnus kitą jaunojo ūkininko paramą paima ant savo draugės, aišku tuoktis negali, nes pinigai pirmoje vietoje, visgi reikia kuo daugiau žemių prisipirkti, kad tik smulkūs neatkustų ir nekeltų konkurencijos..Tokių paramų plovimo atvejų šimtai, ūkio sritis ta pati, pagal NMA taisykles, jaunieji turėtų paramą grąžinti, tačiau pinigais ir konsultantų patarimais (pavardes, gyvenamąja vietą ir kitka kas įtakoja projekto susietumą lengva pakeisti, nes tam sudarytos šiltnamio sąlygos stambiems). Tai va visi tokie ir daugiausia verkia per tokiųs suvažiavimus ūkininkų, grąsina visiems iš eilės ir panašiai. Kai kalba prasideda apie mokesčių mokėjimą, pradedama verkti jog stambūs ir taip daug sumoka, nors visi žino kad yra priešingai, procentaliai stambūs ūkiai sumoka tikrai mažai ir tuos procentus tikrai reikia didinti, jei norime apriboti stambiųjų apetitą ir bent kažkiek pristabdyti smulkiųjų ūkių nykimą. Apie įdarbinimą kaimo žmonių pas stambius ūkius išvis nėra ką kalbėti. Kuo stambesnis tuo alga mažesnė ir mokesčiai slepiami, pagal paramas supirkti naujausia techhnika, tad stambiam ūkiui nei tų darbuotojų nereikia, ir kaimui jokios naudos neduoda. Stambių pinigai nusėda žemės pirkime, džipuose bei džondyruose, elevatoriuose ir visa ekonomikos nauda kaimui bei valstybei tuo baigiasi

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.