Briuselyje prasideda Lietuvos žemdirbių peticijos svarstymas, mūsų ūkininkai niekuo neprisidėjo prie „Brexit‘o

(Briuselis, sausio 22 d.) Po maždaug pusantros valandos Europos Parlamento Peticijų komitete prasidės 52 359 Lietuvos piliečių pasirašytos peticijos „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų!“ svarstymas.

Nuo Lietuvos žemės ūkio tarybos šiame posėdyje dalyvaus trys atstovai – J. Motiejūnienė, I. Jankauskas ir E. Pranauskas. Peticijų komiteto pirmininkui suteikus žodį, peticijos reikalavimus išdėstyti patikėta Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojui E. Pranauskui.

Įtakingiausias organizacijas vienijanti Lietuvos žemės ūkio taryba tikisi, kad į peticijos reikalavimus bus atsižvelgta, tačiau tikrasis ES nusiteikimas paaiškės būtent šiandien.

Peticijoje reikalaujama, kad Lietuvai 2020 m. skiriamas finansinis paketas užtikrintų realias (o ne 2009 m. deklaruotų plotų apimtyje), 2013 m. vasario 7-8 d Europos vadovų Tarybos sutartas ir pažadėtas 196 eur/ha tiesiogines išmokas 2020 m., o Žalinimo išmoka už klimatui ir aplinkai naudingas praktikas būtų prilyginta vidutinei ES žalinimo išmokai.

Taip pat, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams jau nuo 2021 m. siektų ES vidurkį, netaikant jokių diskriminacinių, į 90 proc. ES vidurkio orientuotų konvergencijos formulių, be jokių papildomų pereinamųjų laikotarpių, kurie, kaip buvo numatyta Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą akte, jau baigėsi 2013 m.

Diskriminaciją Europos Komisija bando dangstyti „Brexit‘u“ ir dėl jo neva mažėsiančiu ateinančio laikotarpio bendru ES biudžetu.

Lietuvos žemdirbiai niekuo neprisidėjo prie Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, todėl nesąžininga primesti šią finansinę naštą ant jų pečių. EP net keletą kartų priėmė sprendimą: iš ES pasitraukus Didžiajai Britanijai, bendras ES biudžetas neturi mažėti – tereikia šiek tiek padidinti kiekvienos valstybės narės įnašą į bendrą biudžetą, kad užtektų lėšų tiek esamiems, tiek naujiems įsipareigojimams ir iššūkiams. ES privalo nutraukti šią akis badančią Baltijos šalių žemdirbių diskriminaciją – juk teisė į nediskriminavimą yra viena pamatinių ES vertybių.

Agroeta

  • Atsiliepimai
    Komentuoti

    1. Anonimas   2019/01/22 at 12:48

      Diskriminuojami esame ir Lietuvoje ekologiniu ūkiu žemdirbiai vieni gauna eko išmokas kiti ne ,teigiama kad trūksta pinigu ,tiems kurie ,,įšoko,,į 2014-2020 metu programa gauna parama ,o kurie liko 2007-2014 metu programoje negauna ir tai daugiausia smulkus ir vidutiniai ūkiai,su tūkstančiais ha neturi jokios problemos.

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.