Besibaigiantys metai – pelningumas sumenko, ūkininkai pradėjo taupyti

(Vilnius, gruodžio 21 d.) Šie metai nebuvo sėkmingi augalininkystės verslui, teigia AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius ir prof. Albinas Šuliauskas. Pasak jų, ilgalaikė ir stipri sausra labai sumažino kultūrinių augalų derlių. Nors padidėjusios augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, plius valstybinės subsidijos ir padėjo daugeliui ūkių išvengti didesnių tiesioginių nuostolių, tačiau ūkininkų nuotaikos prastokos.

Jie jau rudenį pradėjo taupyti. Tą rodo ir žiemkenčiams skirtos mažesnės priešsėjinio tręšimo arba pesticidų normos. Nors nepritariame nei trąšų, nei pesticidų normų mažinimui, tačiau ūkininkų iniciatyva – ieškoti būdų auginimo sąnaudų sumažinimui, yra sveikintina. Juk siekiant pelningai ūkininkauti, būtina arba padidinti gaunamą derlių, arba sumažinti auginamos produkcijos savikainą. Priešingu atveju augalininkystė tampa nerentabili.

Užauginame mažiau, negu galėtume

Lietuvos dirvožemių savybės, klimatas, finansinis ir darbo jėgos kapitalas sukuria sąlygas visos šalies mastu gauti javų vidutinį derlingumą apie 4,5-5,5 t ha-1, o rapsų – 2,5-3,5 t ha-1. Tai užtikrintų 500-600 EUR ha-1 pelną. Jei mums pasisektų tai pasiekti, gautas pelnas tenkintų vidines ūkio reikmes, o valstybines subsidijas galėtume skirti turimų žemių našumo išsaugojimui arba net jo padidinimui. Tuo tarpu faktiškai gaunami derliai (1 lentelė) dar labai atsilieka nuo galimų išauginti. Dėl to būtina keisti savo požiūrį į augalininkystę.

Augalai pagal gaunamą pelningumą

Iš turimų duomenų matyti, kad ūkiai, gaudami tokio lygio derlingumą, didelių turtų nesukaups. Blogiausia yra tai, kad daugumai ūkių trūksta nuosavų lėšų auginimo sąnaudoms padengti. Dėl to nemaža jų dalis skolinasi lėšų bankuose arba firmose, kurioms parduoda išaugintą produkciją. Daug geresnė padėtis yra ūkiuose ar atskiruose laukuose, kurių žemių našumas viršija 40 boniteto balų. Šių ūkių buhalterinės apskaitos analizės duomenys per 2014-2017 metus rodo, kad pagal auginimo pelningumo lygį (EUR ha-1 gryno pelno) lauko augalus galima suskirstyti taip: žieminiai rapsai – 400-700; žieminiai kviečiai – 350-650; hibridiniai žieminiai miežiai – 350-600; kukurūzai grūdams – 200-600; vasariniai kviečiai – 150-500; pupos – 150-250; vasariniai miežiai – 100-250; žirniai – 100-200 EUR ha-1.

Primename, kad Lietuvoje minėtų metų laikotarpiu vidutinis augalininkystės pelningumas buvo 333,5 EUR ha-1. Europos Sąjungos mastu pagal augalininkystės pelningumą mes lenkiame tik Latviją.

Kas lemia didelį derlių?

Mūsų nuomone, siekiant padidinti augalininkystės pelningumą, pirmumą reikėtų skirti augalų vidutinio derlingumo didinimui, nes sumažinti auginimo sąnaudas artimoje ateityje yra per sunku. Pastaraisiais metais didėja žemės ūkio darbų įkainiai, be to, brangsta ir įvairios medžiagos, naudojamos augalų priežiūros technologijose.

Nors nereikėtų užmiršti ir supirkimo kainų didėjimo. Egzistuoja bendra nuomonė, kad produkcijos supirkimo kainos nuo šalies ūkininkų nepriklauso. Tačiau tai nėra absoliuti tiesa. Pirmiausiai, supirkimo kainos priklauso nuo produkcijos kokybės, tai ir gerinkime ją. Antra, kainų dydį lemia ir pardavimo laikas, ir pirkėjų patikimumas. Čia Jums patarimų nereikia.

Be abejo, geriausią ekonominį efektą gauname, kai sugebame ir augalų derlingumo dydžius padidinti, ir sumažinti jų auginimo sąnaudas. Neabejojame Jūsų reakcija į šį teiginį – taip nebūna. Praktika ir bandymų duomenys rodo, kad gali būti ir tokių atvejų, nors jie ir reti. Dažniausiai taip atsitinka, esant palankioms orų sąlygoms ir kai nesiekiame išauginti rekordinių derlių, tačiau sugebame suderinti augalų biologinius poreikius su dirvožemių faktinėmis savybėmis, pasėjame augalus po gerų priešsėlių ir juos auginame pagal tikslines intensyvias technologijas. Tada ir derlingumas būna aukštas, ir pinigų išleidžiame ne tiek daug. Visi gerai žinome, kad aukštų derlingumo dydžių pagrindiniai veiksniai yra: palankios orų sąlygos, dirvožemių didesnis našumas, kokybiškas žemių paruošimas sėjai, aukšta sėklų bei sėjos darbų kokybė ir tikslinė augalų auginimo technologija. Orų sąlygas (drėgmės ir šilumos režimas) koreguoti dar neišmokome arba tai (lietinimas) padaryti per brangu. Dėl to pradėti reikia nuo dirvožemių savybių gerinimo.

Rapsai.lt

  • Atsiliepimai
    Komentuoti

    1. As   2018/12/21 at 10:46

      Tai kad zemes nuoma jau 300-400 ,o pelnas 10 -50

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.