Arvydas Rutkauskas: Argano medžiai arba “baltasis Maroko auksas”

(Kaunas, kovo 1 d.) Argano medžiai (lot. Argania spinosa) yra gana reta ir nykstanti rūšis, paplitusi Maroko pietvakarinės dalies pusdykumėse. Šis medis yra tik vienos rūšies savo gentyje ir priklauso sapotinių (Sapotaceae) šeimai, kaip ir plačiau išplitę šiai šeimai priklausantys kulkmedžių (sin. gumenių) bei sviestmedžių genties medžiai.

Pats argano medis užauga iki 8-10 m aukščio dažnai plačia laja medeliu. Gyvena ilgai – iki 150-200 metų. Per sausras šie medžiai dalinai ar visai numeta lapus. Susuktas tamsus medžio kamienas ir smulkialapė išraiškinga laja dažnai sukuria egzotišką, net “bonsišką” jų išvaizdą. Lapai nedidukai – tik 2-4 cm ilgio ir 1,5-3 cm pločio, ovališki. Žydi balandžio mėnesį mažyčiais nelabai išraiškingais šviesiai žaliais žiedeliais. Visas augalo turtas – 2-4 cm ilgio ir 1,5-3 cm skersmens vaisiai su mėsingu apvalkalu. Po kevalu esantis riešutas turi labai tvirtą kevalą. Jį sudaužius randame vieną arba dvi, kartais tris mažus labai aliejingus, plokščios formos sėklų branduolius. Argano vaisiai prinoksta birželio – liepos mėnesį ir sunokę, prasidėjus vasaros sausroms, nukrenta ant žemės. Vienas medis per metus duoda iki 8 kg vaisių.

1998 m. argano miškeliai buvo įrašyti į UNESCO saugomų pasaulinių biosferos rezervatų sąrašą. To priežastis – gana spartus argano retųjų miškų plotų mažėjimas. Per paskutinį šimtmetį jų sumažėjo perpus. Svarbiausios nykimo priežastys – grubus dirvos įdirbimas argano retmiškiuose pažeidžiant jų šaknis, medžių šalinimas dėl plotų atlaisvinimo kitoms žemės ūkio kultūroms ir aišku intensyvi gyvulininkystė. Kupranugariai ir ypač Es Saviros apylinkų ožkos labai mėgsta rupšnoti sultingus argano lapus net įsilipę į jų lajas. Aišku, nelabai ką daugiau jos ir beranda maistui sausose Maroko stepėse ir pusdykumėse. Vietinė pramonė iš argano drįsta gaminti medžio anglį ir sveika galva net sunku suvokti tokį jų požiūrį į savo žaliąjį turtą… Dabar likę tik virš aštuonių tūkstančių, jei tiksliau 8.280 kv km argano miškų visoje beveik 711.000 kv km Maroko teritorijoje. Tai sudaro tik apie 1,2 proc. visos Maroko teritorijos. O patys argano miškeliai tokie reti – tiesiog prašviečiami.

Dabar apie patį „baltąjį berberų auksą“ – argano aliejų. Būtent dėl jo brangumo ir didėjančios paklausos pasaulinėje ekporto rinkoje atsiranda viltis, kad bus išsaugoti esami ir naujai sodinami argano medžių miškai ar plantacijos.

Gliaudant argano riešutus yra panaudojamos visos jų dalys. Pavyzdžiui džiovintas susmulkintas vaisiaus apvalkalas ir pats riešuto kevalas naudojami pašarams. Išspaudus aliejų likę išspaudos naudojamos pašarui bei kaip biokuras keramikos dirbinių, dažniausiai populiariųjų tradicinių Tadžin molinių indų gamyboje.

Riešutai gliaudomi ir argano aliejus spaudžiams iki šiol rankiniu būdu vietiniuose moterų kooperatyvuose bei argano pramonės fabrikėliuose. Surinkti vaisiai džiovinami saulės atokaitoje, po to moterys rankiniu būdu pašalina jų išorinį apvalkalą. Pats riešuto kevalas taip pat akmens pagalba sudaužomas ir išimami kaip minėta 1-3 plokšti nedideli branduoliukai. Tai tiesiog santykinai labai mažas jų kiekis, lyginant su pačio riešuto mase. Kaip sakė klausinėti vietinio kooperatyvų viršininkai, iš vieno suaugusio argano medžio surinktų vaisių išspaudžiama tik iki 1 litro „auksinio“ argano aliejaus. Aliejų spaudžia vyresnio amžiaus moterys rankinių akmeninių girnų pagalba trinant argano branduoliukus įpilant nedidelį kiekį vandens. Aliejus būna dviejų rūšių – kosmetinis ir maistinis. Maistinis aliejus gaunamas iš pakaitintų sėklų ir yra rusvos spalvos, intensyvesnio skonio ir kvapo. Tačiau jo šiek tiek daugiau išsispaudžia, todėl jis yra pigesnis. Kosmetinis aliejus spaudžiamas iš žalių natūralių sėklų šaltuoju būdu ir jo kaina gana įspūdinga – nuo 50-60 iki 100 Eurų už litrą pačiame fabrikėlyje… Čia aišku kaina juos aplankantiems turistams.

Senuoju tradiciniu būdu išspaustas su vandens priedu aliejus turi būti suvartotas per 3-6 mėnesius nuo pagaminimo. Fabrikėliuose pagamintas sauso spaudimo būdu aliejus išlieka tinkamas iki 1,5 metų. Iš gydomųjų argano aliejaus savybių paminėtinos šios: naudingas esant osteoartritui, aukštam kraujo spaudimui, diabetui, aterosklerozei. Padeda išvengti širdies ligų, turi priešuždegiminį poveikį. Naudojamas išoriškai nudegimams gydyti, taip pat padeda esant praktiškai bet kokioms odos problemoms.

Tradiciškai vietiniai šį aliejų vartoja panašiai kaip ispanai alyvuogių – padažydami atlaužtos vietinės duonos gabalėliu. Iki 2001-2002 m., kol Maroke šio aliejaus buvo išgaunama tik savo reikmėms, jis buvo prabangos prekė ir jo įsigyti buvo galima tik pačiame Maroke. Dabar argano aliejaus vis daugiau eksportuojama ir galima rasti jo 250 ar 500 ml išfasavimais ekologinėse parduotuvėse, net prekybos centruose.

  Išbandykite ir jūs argano aliejų ir tuo pačiu pagalvokite – galbūt taip prisidėsite prie nykstančių argano miškų atkūrimo Vakarų Afrikoje!

Dendrologas-biologas Arvydas RUTKAUSKAS, Rokų medelyno “Želdynėlis” direktorius

www.rokumedelynas.lt

Iliustracijos iš Arvydo RUTKAUSKO fotoarchyvų

Arvydas Rutkauskas: Argano medžiai arba “baltasis Maroko auksas”

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.