Ar žemės ūkis yra didysis aplinkos teršėjas? Ką sako statistika?

(Kaunas, gegužės 21 d.) Žemės ūkiui skiriamos tiesioginės su aplinkos apsauga susijusios subsidijos (ES ir nacionalinio biudžeto parama), kurių tikslas – sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, bei netiesioginės – taikomos aplinkosauginių mokesčių lengvatos, kurios padeda spręsti ekonomines verslo subjektų problemas.

Statistinė informacija rodo, kad  žemės ūkis Lietuvoje ir kitose ES šalyse yra vienas iš didžiausių pagal ŠESD išmetamą kiekį ūkio sektorių – 2016 m. Lietuvoje ŠESD emisija žemės ūkyje sudarė 21,8 proc. bendros emisijos, tuo tarpu vidutiniškai ES šalyse – 9,7 proc., nors teršalų apimtys ilguoju laikotarpiu ir mažėja (2016 m., palyginti su 1990 m., ŠESD emisija Lietuvos žemės ūkyje sumažėjo beveik perpus, vidutiniškai ES šalyse – beveik penktadaliu), prastėja ekologinis pėdsakas – nuo 3,84 gha vienam gyventojui 1992 m. padidėjo iki 5,57 gha 2016 m., t. y. 1,5 karto, ekologinis deficitas 2016 m. siekė daugiau nei 7 proc. Latvijoje ir Estijoje ekologinis pėdsakas dar yra teigiamas. Tai neigiamai veikia didžiausios šalies ekosistemos – agroekosistemos, kuri  2019 m. sausio 1 d. sudarė 52,2 proc. visos teritorijos, kokybę ir kitus ekosistemos tipus, su kuriais ši sąveikauja, nes nedidėja visos ekosistemos aplinkosauginė vertė. ŠESD emisija Lietuvos žemės ūkyje nuo įstojimo į ES padidėjo 6,9 proc., per pastaruosius 5 metus – 1,5 proc.

Informacijai pagrįsti pateikiame statistinę informaciją apie didžiausių teršėjų (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) išmetamos taršos dinamiką ir aplinkosauginių mokesčių iš šių veiklų surinkimą.

A Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
C Apdirbamoji gamyba
D Elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas
E Vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas
G Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontas
H Transportas ir saugojimas

Iš 1 paveikslo duomenų matyti, kad 2008 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (A ekonominė veikla), sausumos, vandens, oro transporto ir saugojimo (H ekonominė veikla) bei apdirbamosios gamybos (C ekonominė veikla) veiklos buvo didžiausios teršėjos. Šių trijų veiklų teršalų išmetimas į atmosferą sudarė 69 proc. Tačiau 2016 m. teršalų išmetimas į atmosferą iš šių minėtų veiklų žymiai sumažėjo ir sudarė apie pusę visų teršalų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (G ekonominė veikla) veiklos grupės teršalų dalis analizuojamu laikotarpiu padidėjo 3,6 karto. 2016 m. šios ekonominės veiklos teršalų išmetimas sudarė daugiau kaip trečdalį bendro į atmosferą išmestų teršalų kiekio. Apdirbamosios gamybos (C ekonominė veikla) teršalų dalis padidėjo nežymiai, 2016 m. sudarė apie 19 proc. bendro teršalų kiekio.

1 pav. Teršalų išmetimas į atmosferą pagal ekonomines veiklas 2008–2016 m., proc.

Teršiant aplinką, reikia mokėti aplinkosauginius mokesčius. Analizuojant aplinkosauginių mokesčių surinkimą 2008–2016 m., galima identifikuoti jų surinkimo svorį ir kitimo tendencijas (2 pav.).

2 pav. Aplinkosauginių mokesčių surinkimas pagal ekonomines veiklas 2008–2016 m., proc.

Iš 2 paveikslo duomenų matyti, kad daugiausia aplinkosauginių mokesčių sumokama didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (G ekonominė veikla), tai sudaro nuo 23 (2008 m.) iki 37 proc. (2014 m.). Analizuojamu laikotarpiu aplinkosauginiai mokesčiai iš šios veiklos padidėjo 2,4 karto. Iš elektros, dujų, garo tiekimo (D ekonominė veikla) ir transporto bei saugojimo (H ekonominė veikla) veiklų surinkti aplinkosauginiai mokesčiai 2008 m. sudarė po beveik 11 proc., 2016 m. iš šių veiklų surinktų aplinkosauginių mokesčių dalis žymiai sumažėjo.

Iš 2 paveikslo duomenų matyti, kad iš žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės verslo (A ekonominė veikla) sumokėtų aplinkosauginių mokesčių dalis analizuojamu laikotarpiu padidėjo nuo 12,8 iki 16,5 proc., t. y. 3,7 procentinio punkto. Iš apdirbamosios gamybos (C ekonominė veikla) veiklos aplinkosauginių mokesčių dalis sumažėjo beveik 2 kartus. Galima teigti, kad analizuotų veiklų aplinkosauginiai mokesčiai turi tendenciją mažėti, išskyrus tris ekonominės veiklos rūšis – didmeninės bei mažmeninės prekybos, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo. Iš 3 paveikslo duomenų matyti, kad žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, apdirbamosios gamybos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos sukurta bendroji pridėtinė vertė analizuojamu laikotarpiu sudarė apie du penktadalius visose ekonominėse veiklose sukurtos pridėtinės vertės, nors žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės dalis nėra labai reikšminga – ji sudaro iki 4 proc. Iš šių veiklų daugiausia surenkama aplinkosauginių mokesčių. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sukurta (A ekonominė veikla) pridėtinė vertė analizuojamu laikotarpiu padidėjo 11,5 proc., arba vidutiniškai kasmet 2,8 proc., o aplinkosauginiai mokesčiai – atitinkamai 92,6 proc., vidutiniškai kasmet – 17,8 proc., tuo tarpu apdirbamojoje gamyboje (C ekonominė veikla) sukurta pridėtinė vertė analizuojamu laikotarpiu padidėjo 1,3 karto, vidutiniškai kasmet – tik 0,1 proc., o aplinkosauginiai mokesčiai sumažėjo beveik ketvirtadaliu, arba vidutiniškai kasmet – po 6,7 proc. Didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (G ekonominė veikla) sukuriama pridėtinė vertė analizuojamu laikotarpiu taip pat didėjo labai nežymiai, kasmet vidutiniškai 0,1 proc., o aplinkosauginiai mokesčiai padidėjo 2,4 karto, arba vidutiniškai kasmet – 24 proc.

3 pav. Ekonominėse veiklose sukurta bendrosios pridėtinės vertės dalis 2008–2016 m., proc.

Tad paliekame spręsti patiems skaitytojams, ar didelis teršėjas yra žemės ūkis.

prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė

doc. dr. Daiva MAKUTĖNIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė

doc. dr. Jūratė SAVICKIENĖ, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto docentė

  • Atsiliepimai
    Komentuoti

    1. Bildukas   2019/05/21 at 15:03

      A kaip su pesticidais ir bitem reikalai?

    Komentuoti

    Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.