Dar viena ministerija užsimojo kišti ranką į žemdirbių kišenę – ketinama apmokestinti vandens gręžinius

(Vilnius, liepos 12 d.) Aplinkos ministerija turi planų apmokestinti gręžinių vandenį. Parengtame Žemės gelmių įstatyme numatyta, kad mokėti tektų per dieną suvartojantiems daugiau nei 10 kubinių metrų gręžinio vandens. Ministerija aiškina, kad Europos Komisijos rekomendacijose nurodyta, kad viršijus 10 kubinių metrų gręžinių vandens vartojimo ribą, daromas poveikis aplinkai, todėl tai esą yra kaip taršos mokestis.

Siūlymui dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.

Gręžinių apmokestinimo idėja nėra nauja. Lietuvos geologijos tarnyba dar pernai rudenį nelaukdama šio įstatymo jau buvo išsiuntinėjusi perspėjamus laiškus iš regionų aplinkos apsaugos departamentų dėl gręžinių aprobavimo prievolės.

Gyvulių augintojai tada teigė, kad tai prasilenkia su Žemės gelmių įstatymu, kuris atleidžia žemės ūkio veikla užsiimančius subjektus ir kitus asmenis, naudojančius vandenį savo reikmėms, nuo prievolės turėti leidimą ir tuo pačiu mokėti mokesčius. „Be to, tai prieštarauja apskritai valstybės deklaruojamai paramai ūkininkams“, – tada sakė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas.

Jei Aplinkos ministerijos įstatymas būtų palaimintas, teisinio prieštaravimo neliktų. Bet dar kartą būtų parodytas tikrasis valdžios požiūris į paramos žemės ūkiui politiką. Tai jau antra ministerija užsimojusi didinti ūkių apmokestinimą – Finansų ministerija norėtų didinti pelno mokestį, naikinti akcizo mokesčio lengvatą už degalus.

Pernai spalį Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas portalui Agroeta teigė, kad mokesčių už gamtos išteklius įstatymo nustatytas 0,1 Eur mokestis už 1 kubinį metrą. Mokesčiai turi būti mokami už deklaruotą vandens kiekį. Primename mūsų darytą interviu su K.Kadūnu, kuriame patiekiamos noro apmokestinti žemdirbius priežastys.

– Kiek ūkiams kainuos aprobuoti gręžinius?

– Aprobavimo ataskaita yra vienkartinės išlaidos. Mes nežinome rinkos kainos. Nes būna ataskaitų, kuriose ištirta ir teikiama aprobuoti net dešimties vandenviečių išteklius (daug vandenviečių viena kaina), būna ataskaita ir vienai vandenvietei (kita kaina).  Daug yra įmonių, galinčių rengti tokias ataskaitas. Atlikus apklausas, galima pasirinkti ir pigiausius rangovus.

– Kodėl atsirado šis reikalavimas? 

– Žemės gelmių įstatymas leidžia naudoti žemės gelmių išteklius, o požeminis vanduo jiems priklauso tik juos ištyrus ir aprobavus. Įstatymo taip pat numatyta, kad naudoti požeminį vandenį galima tik turint leidimą ir sudarius požeminio vandens naudojimo sutartis. Daugelis didžiųjų vandens tiekėjų tai jau yra padarę, bet smulkesnieji neskuba. Kadangi Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos kaupia duomenis apie požeminio vandens paėmimą iš žemės gelmių ir jai yra pavesta suteikti leidimus, ji išanalizavo turimus duomenis apie vandenvietes, paimančias daugiau 10 m3/d vandens,  ir informaciją pateikė visiems aštuoniems regionų aplinkos apsaugos departamentams, kaip išteklių naudojimą kontroliuojančiai institucijai, ir paprašė, kad jie informuotų išteklių naudotojus apie prievolę gauti požeminio vandens naudojimo leidimus.

– Kuo naudingas šis reikalavimas?

– Pirmiausia jis įteisina racionalų požeminio vandens išteklių naudojimą.  Antra, suvienodina visų išteklių naudotojų prievoles. Juk tie, kurie vykdo įstatymo nuostatas, moka mokesčius už gamtos išteklius, o naudojantys išteklius be leidimo jų išvengia.

– Ką reiškia aprobacija, kaip ji atliekama?

– Išteklių aprobavimo tvarką nustato Ištirtų požeminio vandens (išskyrus pramoninio) išteklių aprobavimo tvarkos aprašas, LGT direktoriaus patvirtintas 2012 m.  Apraše yra nurodyta, kad aprobavimu siekiama nustatyti išteklių kiekį, jų kokybę bei jų naudojimo galimą poveikį aplinkai. Privaloma aprobuoti visų daugiau 10 m3/d vandens išgaunančių vandenviečių išteklius.

– Bet ar nėra teisinio prieštaravimo, nes žemės ūkio subjektai atleidžiami nuo vandens išteklių naudojimo mokesčių?

– Žemės ūkis neturėtų būti atleidžiamas nuo mokesčių už gamtos išteklius. Kuo jis skiriasi nuo gamyklos, skerdyklos, pieninės? Kodėl reikėtų daryti išimtį vienam ūkio subjektui? Prievolė mokėti mokesčius atsiranda tada, kai suteikiamas leidimas ir pasirašoma naudojimo sutartis. Neaprobavus išteklių, leidimas negali būti suteikiamas. Teisės aktai nustato, kad leidimo nereikia ir mokesčių mokėti nereikia, jeigu vandenvietėje (iš gręžinio) paimama mažiau 10 m3/d vandens (10 tūkst. litrų). Taigi laisvai galima naudoti 10 tūkst. litrų vandens per dieną ir nemokėti mokesčių. Ar tai daug, ar mažai? Palyginkime. Miestų gyventojai, kuriems vanduo tiekiamas centralizuotai, sunaudoja apie 6-8 tūkst. litrus per mėnesį ir vandens tiekėjui moka už kiekvieną kubą.

Agroeta

Komentuoti

Jūs el. pašto adresas nebus paviešintas.